Nausėda siūlo NATO šalims didinti gynybos finansavimą iki 5 proc. BVP
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad NATO valstybės turėtų siekti padidinti savo gynybos finansavimą iki 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) iki 2030 metų. Šis pasiūlymas buvo išsakytas atsižvelgiant į didėjančias saugumo grėsmes ir poreikį stiprinti Aljanso gynybinius pajėgumus.
Nausėda pabrėžė, kad dabartinė geopolitinė situacija reikalauja didesnių investicijų į gynybą, siekiant užtikrinti NATO šalių saugumą ir stabilumą. Prezidentas taip pat pažymėjo, kad Lietuva jau dabar skiria daugiau nei 2 proc. BVP gynybai ir planuoja toliau didinti šį rodiklį, siekdama prisidėti prie bendrų Aljanso pastangų. Nausėda ragina kitas NATO nares sekti šiuo pavyzdžiu ir imtis veiksmų, kad būtų pasiektas naujas finansavimo tikslas.
Dabartinė NATO finansavimo situacija
Šiuo metu NATO šalys yra įsipareigojusios skirti bent 2 proc. BVP gynybai – tai vadinamasis „Velso įsipareigojimas”, priimtas 2014 metais po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos. Tačiau realybė rodo, kad daugelis NATO narių šio tikslo nepasiekia. 2023 metais tik 11 iš 32 NATO šalių skyrė 2 proc. ar daugiau savo BVP gynybai.
Lietuva, kartu su Lenkija, Estija ir Latvija, priklauso valstybių grupei, kuri ne tik pasiekė, bet ir viršijo šį tikslą. 2023 metais Lietuva gynybai skyrė 2,54 proc. BVP, o 2024 metais šis rodiklis turėtų pasiekti 3 proc.
Kodėl reikalingas didesnis finansavimas?
Prezidento G. Nausėdos pasiūlymas didinti gynybos finansavimą iki 5 proc. BVP atspindi Baltijos šalių ir Rytų NATO flango valstybių susirūpinimą dėl Rusijos keliamos grėsmės. Po plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metais, saugumo situacija Europoje dramatiškai pasikeitė.
„Turime pripažinti, kad gyvename visiškai kitokiame pasaulyje nei prieš dešimtmetį. Rusija tapo ilgalaike grėsme Europos saugumui, o jos kariniai pajėgumai atkuriami greičiau nei tikėtasi,” – sakė G. Nausėda neseniai vykusiame NATO gynybos ministrų susitikime Briuselyje.
Kariniai ekspertai pastebi, kad Rusija savo karinėms reikmėms skiria apie 6 proc. BVP, o tai gerokai viršija bet kurios NATO šalies išlaidas. Be to, Kinijos karinės išlaidos taip pat nuolat auga, o tai kelia papildomų iššūkių globaliam saugumui.
Reakcijos į pasiūlymą
G. Nausėdos pasiūlymas sulaukė įvairių reakcijų tarp NATO sąjungininkų. Lenkijos, Estijos ir Latvijos vadovai išreiškė pritarimą tokiai iniciatyvai. Lenkijos prezidentas Andrzej Duda pareiškė, kad „5 proc. tikslas yra ambicingas, bet būtinas šiuolaikinėmis sąlygomis”.
Tuo tarpu didžiosios NATO valstybės, tokios kaip JAV, Vokietija ir Prancūzija, kol kas laikosi atsargesnės pozicijos. JAV gynybos sekretorius Lloyd Austin pažymėjo, kad „pirmiausia visos NATO šalys turėtų pasiekti 2 proc. tikslą, prieš nustatant naujus standartus”.
Vokietijos kancleris Olaf Scholz, nors ir pripažino didesnio gynybos finansavimo poreikį, nurodė, kad Vokietijai pasiekti 5 proc. BVP būtų „itin sudėtinga užduotis”.
Kaip keistųsi Europos gynybinis pajėgumas?
Jei NATO šalys iš tiesų padidintų gynybos finansavimą iki 5 proc. BVP, tai reikštų revoliucinius pokyčius Europos gynybiniame pajėgume. Remiantis ekspertų skaičiavimais, bendros NATO Europos narių gynybos išlaidos išaugtų nuo dabartinių maždaug 380 milijardų eurų iki beveik 950 milijardų eurų per metus.
Šios papildomos lėšos galėtų būti panaudotos:
– Modernios ginkluotės įsigijimui
– Karinio personalo didinimui ir geresniam apmokymui
– Gynybinės infrastruktūros stiprinimui
– Kibernetinio saugumo pajėgumų didinimui
– Strateginių atsargų kaupimui
Naujas saugumo amžius: realybė, kurioje gyvename
Prezidento G. Nausėdos pasiūlymas didinti gynybos finansavimą iki 5 proc. BVP atspindi fundamentalų pokytį Europos saugumo architektūroje. Ilgą laiką po Šaltojo karo Europa mėgavosi „taikos dividendais”, mažindama karines išlaidas ir koncentruodamasi į ekonominę integraciją. Tačiau Rusijos agresija Ukrainoje parodė, kad šis laikotarpis baigėsi.
Gyvename naujame saugumo amžiuje, kuriame karinė jėga vėl tapo svarbiu tarptautinės politikos įrankiu. NATO šalys, ypač esančios arčiau Rusijos sienos, negali sau leisti ignoruoti šios realybės. 5 proc. BVP gynybai gali atrodyti kaip didelė suma, tačiau, kaip pažymėjo vienas Estijos gynybos ekspertas, „laisvės kaina yra didelė, tačiau jos praradimo kaina – nepalyginamai didesnė”.
Ar NATO šalys pasiryš tokiam drastiškam gynybos finansavimo didinimui, parodys artimiausi metai. Tačiau viena aišku – senoji saugumo paradigma nebegrįš, o Europa turi būti pasiruošusi gintis pati, net jei tai reikš didesnes išlaidas ir sunkius politinius sprendimus.