Lietuvos ir Lenkijos santykiai: naujas puslapis su Andrzejumi Nawrockiu
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda išreiškė optimizmą dėl būsimo bendradarbiavimo su naujuoju Lenkijos prezidentu Andrzejumi Nawrockiu. Nausėda teigė, kad nemato priežasčių, kodėl bendradarbiavimas su Nawrockiu negalėtų būti toks pat geras, kaip buvo su ankstesniu Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda.
Prezidentas pabrėžė, kad Lietuva ir Lenkija turi ilgalaikę strateginę partnerystę, kuri yra svarbi abiem šalims. Jis taip pat pažymėjo, kad abi šalys susiduria su panašiais iššūkiais, ypač saugumo srityje, todėl bendradarbiavimas yra būtinas.
Nausėda išreiškė viltį, kad naujasis Lenkijos prezidentas tęs glaudų dialogą ir bendradarbiavimą, kuris buvo užmegztas su Duda. Jis taip pat pabrėžė, kad Lietuva yra pasirengusi dirbti kartu su Lenkija sprendžiant regioninius ir tarptautinius klausimus.
Prezidentas taip pat atkreipė dėmesį į ekonominį bendradarbiavimą tarp šalių, kuris, pasak jo, turi didelį potencialą augti. Jis pabrėžė, kad abiejų šalių verslo bendruomenės turėtų aktyviau bendradarbiauti, siekiant abipusės naudos.
Nausėda išreiškė įsitikinimą, kad Lietuvos ir Lenkijos santykiai ir toliau bus stiprūs ir produktyvūs, remiantis abipusiu pasitikėjimu ir bendrais interesais.
Istorinis santykių kontekstas
Lietuvos ir Lenkijos santykiai per pastaruosius dešimtmečius išgyveno nemažai transformacijų. Po Sovietų Sąjungos žlugimo abi šalys turėjo išspręsti nemažai istorinių nesutarimų, tačiau nuo 2004 m., kai abi tapo ES ir NATO narėmis, dvišaliai santykiai ženkliai pagerėjo. Ypač reikšmingas buvo 2011-2019 m. laikotarpis, kai buvo intensyviai dirbama sprendžiant tautinių mažumų klausimus.
Andrzejaus Dudos prezidentavimo metu (2015-2023) santykiai pasiekė aukščiausią tašką nuo nepriklausomybės atkūrimo. Buvo pasirašyta keletas svarbių dvišalių susitarimų, įskaitant bendradarbiavimą energetikos ir transporto infrastruktūros srityse, ypač svarbus projektas – Rail Baltica, kuris sujungs Baltijos šalis su Lenkija ir likusia Europa.
Nawrockio prioritetai ir galimybės
Andrzejus Nawrockis, kuris anksčiau ėjo Lenkijos gynybos ministro pareigas, yra laikomas saugumo ir gynybos ekspertu. Jo išrinkimas prezidentu vyksta sudėtingu geopolitiniu laikotarpiu, kai Rusijos agresija Ukrainoje kelia rimtą grėsmę regiono saugumui.
Politikos ekspertai pastebi, kad Nawrockis savo rinkiminėje kampanijoje akcentavo būtinybę stiprinti regioninį bendradarbiavimą, ypač su Baltijos šalimis. Jis ne kartą yra pabrėžęs, kad Lenkijos ir Lietuvos bendradarbiavimas yra kertinis Europos rytinio flango saugumo elementas.
Tikimasi, kad naujas Lenkijos prezidentas ypatingą dėmesį skirs gynybos infrastruktūros stiprinimui, įskaitant bendrus Lietuvos ir Lenkijos karinius projektus. Vienas tokių – Suvalkų koridoriaus apsaugos stiprinimas, kuris yra strategiškai svarbus NATO rytinio flango gynybai.
Ekonominės perspektyvos
2023 m. duomenimis, Lenkija yra viena didžiausių Lietuvos prekybos partnerių, o dvišalės prekybos apimtys viršija 8 mlrd. eurų per metus. Energetikos sektorius išlieka vienu svarbiausių bendradarbiavimo sričių, ypač po to, kai 2021 m. buvo baigta Lietuvos ir Lenkijos dujotiekio jungtis (GIPL).
Lietuvos verslo konfederacijos duomenimis, Lenkijos investicijos Lietuvoje per pastaruosius penkerius metus išaugo 35%, o Lietuvos įmonių investicijos Lenkijoje – beveik 28%. Didžiausias potencialas matomas IT, žaliosios energetikos ir transporto sektoriuose.
Bendri iššūkiai ir galimybės
Abi šalys susiduria su panašiais demografiniais iššūkiais – emigracija ir senėjančia visuomene. Taip pat abi aktyviai siekia mažinti priklausomybę nuo Rusijos energetinių išteklių ir stiprinti energetinį saugumą.
Migracijos krizė prie Baltarusijos sienos tapo dar vienu bendru iššūkiu, kurį abi šalys sprendžia koordinuodamos veiksmus. Nuo 2021 m. Baltarusijos režimas, remiamas Rusijos, organizuoja hibridinę ataką, nukreipdamas migrantų srautus į ES sienas.
Naujas skyrius bendrame istorijos vadovėlyje
Lietuvos ir Lenkijos santykiai šiandien yra geriausi per visą modernių valstybių istoriją. Šimtmečius trukusi sudėtinga kaimynystė, kupina tiek bendros didybės, tiek ir skaudžių momentų, šiandien transformavosi į pragmatišką ir abipusiai naudingą partnerystę.
Nawrockio prezidentavimas prasideda itin sudėtingu geopolitiniu laikotarpiu, kai Rusijos agresija Ukrainoje primena apie istorines grėsmes, su kuriomis abi tautos yra susidūrusios. Būtent šis kontekstas dar labiau sustiprina strateginės partnerystės svarbą. Kaip rodo istorija, kai Lietuva ir Lenkija veikia išvien, jos tampa reikšminga jėga regione, gebančia ne tik apsiginti, bet ir formuoti Europos politinę darbotvarkę.
Tikėtina, kad artimiausi metai taps nauju skyriumi bendrame Lietuvos ir Lenkijos istorijos vadovėlyje – skyriumi, kuriame bus rašoma ne apie praeities žaizdas, o apie bendrą ateitį kuriant saugią, klestinčią ir laisvą Vidurio Europą.