Prezidentas laukia VTEK išvadų dėl Palucko paskolos
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda neskuba priimti sprendimo dėl Seimo nario Gintauto Palucko įmonės paskolos aplinkybių. Prezidentas teigia, kad šiuo klausimu pirmiausia turėtų pasisakyti Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK). Nausėda pabrėžė, kad svarbu išsiaiškinti visas detales ir aplinkybes, susijusias su šia situacija, ir tik tada priimti galutinį sprendimą.
„Turime leisti kompetentingoms institucijoms atlikti savo darbą ir pateikti objektyvų vertinimą. Skuboti sprendimai šioje situacijoje būtų neatsakingi,” – žurnalistams sakė G. Nausėda po susitikimo su Seimo pirmininke.
Paskolos aplinkybės
Situacija išsivystė po to, kai žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad G. Palucko valdoma įmonė UAB „Šiltas namas” 2022 metais gavo 120 tūkst. eurų paskolą iš bendrovės, susijusios su verslininkais, kurie vėliau laimėjo viešuosius pirkimus savivaldybėse, kur politinę įtaką turi socialdemokratai. Paluckas yra Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) narys ir buvęs šios partijos pirmininkas.
Seimo Antikorupcijos komisija jau pradėjo tyrimą dėl galimo interesų konflikto. Komisijos pirmininkas Andrius Mazuronis patvirtino, kad bus vertinama, ar nebuvo pažeisti Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo reikalavimai.
Palucko pozicija
Tuo tarpu Gintautas Paluckas kategoriškai neigia bet kokius kaltinimus ir teigia, kad paskola buvo suteikta teisėtai. Pasak jo, visos finansinės operacijos buvo deklaruotos ir atliktos laikantis įstatymų.
„Visos paskolos sąlygos buvo rinkos, paskola buvo grąžinta su palūkanomis, ir tai buvo tinkamai deklaruota. Nematau jokio pagrindo kalbėti apie interesų konfliktą,” – savo socialinio tinklo paskyroje rašė G. Paluckas.
Jis taip pat pažymėjo, kad jo įmonės veikla nėra susijusi su jo, kaip Seimo nario, pareigomis, o paskola buvo skirta nekilnojamojo turto projektui finansuoti.
Teisinis vertinimas
Teisės ekspertai atkreipia dėmesį, kad politikų verslo ryšiai visada kelia padidintą visuomenės susidomėjimą ir reikalauja ypatingo skaidrumo. Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas dr. Petras Ragauskas paaiškina, kad pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą, Seimo nariai privalo deklaruoti ne tik savo, bet ir su jais susijusių juridinių asmenų finansinius įsipareigojimus.
„Svarbu ne tik formalus įstatymų laikymasis, bet ir tai, ar politiko veiksmai nekelia abejonių dėl galimo interesų konflikto. Šiuo atveju reikia vertinti ne tik paskolos faktą, bet ir visą kontekstą – kas buvo paskolos davėjas, kokios buvo sąlygos, ar nebuvo vėlesnių sprendimų, naudingų paskolos davėjui,” – komentuoja teisininkas.
Politiniai atgarsiai
Situacija jau sukėlė politinių reakcijų. Opozicijos atstovai ragina G. Palucką trauktis iš Seimo, kol bus atliktas išsamus tyrimas. Tuo tarpu LSDP frakcija išreiškė paramą savo nariui, teigdama, kad reikia sulaukti oficialių tyrimų rezultatų.
Politologas Tomas Janeliūnas pastebi, kad ši situacija gali turėti įtakos artėjantiems Seimo rinkimams: „Socialdemokratai šiuo metu pirmauja apklausose, tačiau tokie skandalai gali pakenkti partijos įvaizdžiui. Viskas priklausys nuo to, kaip greitai ir skaidriai bus išspręsta ši situacija.”
Skaidrumo labirintuose
Palucko atvejis dar kartą iškelia politikų verslo ryšių skaidrumo klausimą Lietuvoje. Nors įstatymai numato griežtus reikalavimus interesų deklaravimui, praktikoje šių reikalavimų įgyvendinimas dažnai kelia abejonių. Visuomenės pasitikėjimas politikais ir institucijomis priklauso nuo to, kaip efektyviai veikia kontrolės mechanizmai ir kaip greitai reaguojama į galimus pažeidimus.
Tikėtina, kad VTEK išvados šiuo klausimu bus pateiktos artimiausiu metu, tačiau jau dabar aišku, kad šis atvejis taps dar vienu išbandymu Lietuvos politinei sistemai, siekiančiai užtikrinti skaidrumą ir atskaitomybę. Tik laiku ir objektyviai įvertinus visas aplinkybes, galima tikėtis, kad bus išlaikytas trapus balansas tarp politikų teisės į privatų verslą ir jų pareigos tarnauti visuomenės interesams.