Lietuvos ir Lenkijos prezidentų susitikimas: naujas strateginės partnerystės etapas
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda planuoja susitikti su naujai išrinktu Lenkijos prezidentu Radosławu Sikorskiu, siekdamas stiprinti dvišalius santykius ir aptarti svarbius regioninius klausimus. Šis susitikimas yra svarbus žingsnis abiejų šalių bendradarbiavimui, ypač atsižvelgiant į geopolitinius iššūkius ir saugumo situaciją regione.
Susitikimas numatomas Varšuvoje jau kitą mėnesį, po oficialios Sikorskio inauguracijos. Prezidentas Nausėda vienas pirmųjų pasveikino naująjį Lenkijos vadovą po jo pergalės rinkimuose, pabrėždamas, kad „Lietuva ir Lenkija yra ne tik kaimynės, bet ir strateginės partnerės, kurių bendradarbiavimas yra ypač svarbus dabartiniame geopolitiniame kontekste”.
Gynybos ir saugumo klausimai
Prezidentai ketina aptarti bendradarbiavimą gynybos srityje, ekonominius ryšius bei energetikos projektus, kurie yra svarbūs abiem šalims. Ypatingas dėmesys bus skiriamas Suvalkų koridoriaus saugumo klausimams – šis siaurus žemės ruožas tarp Lietuvos ir Lenkijos yra strategiškai svarbus NATO rytiniam flangui.
Praėjusiais metais abi šalys jau pasirašė susitarimą dėl bendro oro erdvės stebėjimo, o dabar planuojama stiprinti bendradarbiavimą kibernetinio saugumo srityje. Lenkijos gynybos biudžetas, siekiantis 4% BVP, yra vienas didžiausių NATO, o Lietuva taip pat išlaiko 2,5% BVP gynybai.
Ekonominis bendradarbiavimas ir energetika
Be to, bus kalbama apie bendras iniciatyvas Europos Sąjungoje ir NATO, siekiant užtikrinti regiono stabilumą ir saugumą. Energetikos srityje planuojama aptarti Harmony Link projekto eigą – jūrinio elektros kabelio, kuris sujungs Lietuvos ir Lenkijos elektros sistemas ir bus svarbus žingsnis Baltijos šalių sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais.
Prekybos apimtys tarp šalių 2023 metais pasiekė rekordinį 8,7 mlrd. eurų lygį. Lenkija išlieka trečia pagal dydį Lietuvos eksporto rinka ir antra pagal dydį importo šaltinis. Abiejų šalių verslo atstovai pabrėžia, kad ekonominis bendradarbiavimas turi dar didesnį potencialą, ypač inovacijų ir aukštųjų technologijų srityse.
Kultūriniai ir istoriniai ryšiai
Šis susitikimas taip pat suteiks galimybę aptarti kultūrinius ir istorinius ryšius, kurie jungia Lietuvą ir Lenkiją. 2023 metais minėtos 330-osios Jono Sobieskio pergalės prie Vienos metinės priminė bendrą istorinį paveldą. Planuojama aptarti naujus bendrus kultūrinius projektus, tarp jų – Abiejų Tautų Respublikos istorinio paveldo išsaugojimo iniciatyvas ir lietuvių bei lenkų tautinių mažumų klausimus.
Lietuvoje gyvena apie 200 tūkst. lenkų tautybės gyventojų, kas sudaro apie 6,7% šalies gyventojų, o Lenkijoje – apie 8 tūkst. lietuvių. Tautinių mažumų švietimo ir kultūros klausimų sprendimas išlieka svarbia dvišalių santykių dalimi.
Rytų kaimynystė ir nauji horizontai
Tikimasi, kad šis dialogas padės stiprinti abiejų šalių partnerystę ir prisidės prie bendrų tikslų įgyvendinimo. Lietuva ir Lenkija, būdamos ES ir NATO narės, turinčios bendrą sieną su Rusijos Kaliningrado sritimi ir Baltarusija, išlieka vieningos paramos Ukrainai fronte. Abi šalys yra tarp aktyviausių Ukrainos rėmėjų nuo pat plataus masto invazijos pradžios.
Istorija rodo, kad stiprūs Lietuvos ir Lenkijos santykiai visada buvo stabilumo regione garantas. Šiandien, kai geopolitiniai vėjai pučia vis audringiau, ši istorinė partnerystė įgauna naują prasmę ir svarbą. Kaip neseniai viename interviu pastebėjo prezidentas Nausėda: „Kai Lietuva ir Lenkija kalba vienu balsu, tas balsas girdimas visoje Europoje”.