Lietuvos ir Lenkijos prezidentų pokalbis: naujas puslapis strateginėje partnerystėje
Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda telefonu kalbėjosi su naujai išrinktu Lenkijos Prezidentu Radosławu Sikorskiu. Pokalbio metu buvo aptarti dvišaliai santykiai, regioninio saugumo klausimai ir bendradarbiavimas Europos Sąjungoje.
Prezidentas Nausėda pabrėžė, kad Lietuva ir Lenkija yra svarbūs partneriai, turintys bendrų interesų ir iššūkių, ypač saugumo srityje. Taip pat buvo kalbėta apie ekonominį bendradarbiavimą ir energetikos projektus, kurie yra svarbūs abiem šalims.
Saugumo prioritetai Rusijos agresijos akivaizdoje
Pokalbio metu ypatingas dėmesys buvo skirtas saugumo situacijai regione, atsižvelgiant į besitęsiančią Rusijos agresiją Ukrainoje. Prezidentai sutarė, kad būtina stiprinti NATO rytinį flangą ir didinti gynybos pajėgumus. Nausėda pabrėžė Suvalkų koridoriaus strateginę svarbą, kuris yra kritinis sausumos kelias, jungiantis Baltijos šalis su likusia NATO teritorija.
Sikorskis, turėdamas ilgametę diplomatinę patirtį ir anksčiau ėjęs Lenkijos užsienio reikalų ministro pareigas, išreiškė tvirtą paramą Baltijos šalims. Jis pažymėjo, kad Lenkija ir toliau laikys Lietuvą prioritetiniu partneriu saugumo srityje.
Energetinė nepriklausomybė ir infrastruktūros projektai
Prezidentai aptarė ir svarbius energetikos projektus, tarp jų – elektros tinklų sinchronizaciją su kontinentine Europa, kuri turi būti baigta iki 2025 metų. Šis projektas leis Baltijos šalims atsijungti nuo posovietinės BRELL elektros sistemos ir užtikrins energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos.
Taip pat buvo diskutuota apie dujų jungties GIPL (Gas Interconnection Poland–Lithuania) svarbą, kuri jau dabar užtikrina Lietuvos ir Lenkijos dujų sistemų integraciją. Prezidentai pabrėžė, kad šis projektas prisideda prie regiono energetinio saugumo stiprinimo.
Ekonominis bendradarbiavimas ir transporto jungtys
Nausėda ir Sikorskis sutarė dėl būtinybės plėtoti transporto infrastruktūrą, ypač geležinkelio projektą „Rail Baltica”, kuris sujungs Baltijos šalis su Lenkija ir likusia Europa. Šis projektas ne tik pagerins prekybos galimybes, bet ir sustiprins karinį mobilumą regione.
Prekybiniai ryšiai tarp Lietuvos ir Lenkijos pastaraisiais metais ženkliai sustiprėjo – Lenkija tapo viena svarbiausių Lietuvos prekybos partnerių. 2023 metais dvišalės prekybos apimtys pasiekė beveik 8 mlrd. eurų, o Lenkijos investicijos Lietuvoje viršijo 1 mlrd. eurų.
Bendros istorinės atminties puoselėjimas
Prezidentai taip pat aptarė kultūrinio bendradarbiavimo svarbą ir bendrų istorinių sukakčių minėjimą. Buvo paminėta, kad 2026 metais bus minimas Abiejų Tautų Respublikos 450-asis jubiliejus, kuris suteiks progą dar labiau sustiprinti istorinį ir kultūrinį abiejų šalių ryšį.
Naujas strateginės partnerystės etapas
Prezidentai sutarė tęsti glaudų dialogą ir bendradarbiavimą, siekiant stiprinti abiejų šalių santykius ir prisidėti prie regiono stabilumo. Artimiausiu metu planuojamas oficialus Sikorskio vizitas į Lietuvą, kurio metu bus pasirašyti nauji strateginiai susitarimai.
Lietuvos ir Lenkijos santykiai per pastaruosius metus išgyveno tikrą renesansą. Nuo istorinių nesutarimų pereita prie pragmatiško bendradarbiavimo, o dabar – prie tikros strateginės partnerystės. Šiandieniniame geopolitiniame kontekste, kai Rytų kaimynystėje vyksta karas, o Vakarų demokratijos susiduria su naujais iššūkiais, Vilniaus ir Varšuvos solidarumas tampa ne tik dvišalės diplomatijos sėkmės istorija, bet ir Europos saugumo architektūros kertiniu akmeniu. Kaip pažymėjo Nausėda pokalbio pabaigoje: „Kai Lietuva ir Lenkija kalba vienu balsu, mus girdi visa Europa.”