Lietuvos ir Lenkijos prezidentų pokalbis: naujas etapas strateginėje partnerystėje
Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda telefonu kalbėjosi su naujai išrinktu Lenkijos Prezidentu Radosławu Sikorskiu. Pokalbio metu buvo aptarti dvišaliai santykiai, regioninio saugumo klausimai ir bendradarbiavimas Europos Sąjungoje.
Prezidentas Nausėda pabrėžė, kad Lietuva ir Lenkija yra svarbūs partneriai, turintys bendrų interesų ir iššūkių, ypač saugumo srityje. Taip pat buvo kalbėta apie ekonominį bendradarbiavimą ir energetikos projektus, kurie yra svarbūs abiem šalims. Prezidentai sutarė tęsti glaudų dialogą ir bendradarbiavimą, siekiant stiprinti abiejų šalių santykius.
Saugumo iššūkiai regione
Pokalbio metu ypatingas dėmesys buvo skirtas Rusijos keliamoms grėsmėms bei bendram atsakui į jas. Abu prezidentai sutarė, kad NATO rytinio flango stiprinimas išlieka prioritetas abiem valstybėms. Prezidentas Nausėda pabrėžė Suvalkų koridoriaus gynybos svarbą ir pasidžiaugė Lenkijos sprendimu didinti gynybos biudžetą iki 4% BVP.
Sikorskis, kuris anksčiau ėjo Lenkijos užsienio reikalų ministro pareigas, pažymėjo, kad Baltijos šalių saugumas yra neatsiejama Lenkijos saugumo dalis. Prezidentai taip pat aptarė situaciją Ukrainoje ir būtinybę tęsti visapusišką paramą šiai šaliai kovoje prieš Rusijos agresiją.
Energetinis bendradarbiavimas
Energetikos srityje prezidentai aptarė Synchron Baltic projektą, kurio tikslas – sinchronizuoti Baltijos šalių elektros tinklus su kontinentinės Europos tinklais. Šis projektas, kurio užbaigimas planuojamas 2025 metais, leis Baltijos šalims atsijungti nuo Rusijos elektros sistemos.
Taip pat buvo kalbėta apie dujotiekio tarp Lenkijos ir Lietuvos (GIPL) svarbą energetiniam saugumui. Šis 2022 metais užbaigtas projektas jau padeda diversifikuoti dujų tiekimo šaltinius ir mažinti priklausomybę nuo Rusijos energetinių išteklių.
Ekonominė partnerystė ir transporto jungtys
Prezidentai akcentavo, kad prekybos apimtys tarp Lietuvos ir Lenkijos pastaraisiais metais pasiekė rekordinį lygį – virš 8 milijardų eurų per metus. Lenkija išlieka viena svarbiausių Lietuvos prekybos partnerių, o abiejų šalių verslo ryšiai nuolat stiprėja.
Ypatingas dėmesys buvo skirtas Rail Baltica projektui, kuris sujungs Baltijos šalis su Lenkija ir likusia Europa. Prezidentas Nausėda pabrėžė, kad šis projektas yra ne tik transporto, bet ir strateginės svarbos jungtis, užtikrinanti geresnį karinį mobilumą regione.
Dvišalių santykių istorinė perspektyva
Pokalbio metu buvo paminėta ir istorinė Lietuvos-Lenkijos santykių dimensija. Nuo įtemptos praeities XX a. pradžioje iki dabartinės strateginės partnerystės – abiejų šalių santykiai nuėjo ilgą kelią. Prezidentas Nausėda paminėjo, kad 2024 metais sukanka 30 metų nuo Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties pasirašymo.
Žvilgsnis į ateitį: bendros grėsmės, bendri sprendimai
Lietuvos ir Lenkijos strateginė partnerystė šiandien yra stipresnė nei bet kada anksčiau. Geopolitinių įtampų akivaizdoje abi šalys supranta, kad tik glaudus bendradarbiavimas gali užtikrinti regiono saugumą ir ekonominę gerovę. Kaip pažymėjo prezidentas Nausėda, „mūsų šalių santykiai – tai ne tik istorija ar geografija, bet ir bendras požiūris į dabartines grėsmes bei bendrą ateitį Europos šeimoje”.
Prezidentai sutarė artimiausiu metu susitikti asmeniškai ir tęsti dialogą visais abiem šalims svarbiais klausimais. Tikimasi, kad pirmasis oficialus susitikimas galėtų įvykti jau šių metų rudenį Varšuvoje, po Sikorskio inauguracijos ceremonijos.
Šis pokalbis – dar vienas žingsnis stiprinant dvišalius santykius, kurie šiandien yra ne tik geri kaimyniniai ryšiai, bet ir esminė regiono saugumo architektūros dalis.