Lietuvos gynybos stiprinimui liko mažiau nei penkeri metai
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad šalis turi ne daugiau kaip penkerius metus priimti ryžtingus sprendimus dėl gynybos finansavimo. Jis teigė, kad dabartinė geopolitinė situacija reikalauja skubiai stiprinti šalies gynybinius pajėgumus. Prezidentas akcentavo, kad būtina užtikrinti nuolatinį ir tvarų gynybos biudžeto augimą, siekiant atremti galimas grėsmes ir užtikrinti nacionalinį saugumą.
Nausėda taip pat pabrėžė, kad investicijos į gynybą yra ne tik išlaidos, bet ir investicija į šalies ateitį. Jis ragino politikus ir visuomenę suprasti, kad stipri gynyba yra būtina sąlyga taikai ir stabilumui užtikrinti. Prezidentas pažymėjo, kad Lietuva turi siekti glaudesnio bendradarbiavimo su NATO sąjungininkais ir stiprinti savo vaidmenį tarptautinėje arenoje.
Be to, Nausėda išreiškė viltį, kad artimiausiais metais bus priimti konkretūs sprendimai, kurie leis užtikrinti ilgalaikį gynybos finansavimo augimą. Jis pabrėžė, kad tai yra būtina sąlyga, siekiant užtikrinti šalies saugumą ir nepriklausomybę. Prezidentas ragino visus politinius veikėjus susitelkti ir dirbti kartu, siekiant šio svarbaus tikslo.
Konkretūs skaičiai ir planai
Prezidento pareiškimai nėra be pagrindo – šiuo metu Lietuva gynybai skiria 2,75% BVP, tačiau Seimas jau yra pritaręs politinių partijų susitarimui gynybos finansavimą padidinti iki 3% BVP iki 2030 metų. Tačiau dabartinė geopolitinė situacija, ypač po Rusijos invazijos į Ukrainą, verčia šį tikslą pasiekti greičiau.
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas neseniai pareiškė, kad gynybos finansavimas turėtų pasiekti 3% BVP jau 2027 metais. Šios lėšos būtų nukreiptos į kritines sritis: priešlėktuvinės gynybos sistemas, artilerijos pajėgumų stiprinimą, šarvuotosios technikos įsigijimą ir kariuomenės dydžio didinimą.
Verta paminėti, kad Lietuva taip pat aktyviai dalyvauja tarptautiniuose projektuose – neseniai pasirašė sutartį dėl vokiškų tankų „Leopard” įsigijimo, o taip pat kartu su Latvija ir Estija plėtoja Baltijos šalių vidutinio nuotolio oro gynybos sistemą.
NATO kontekstas ir regioninis bendradarbiavimas
Lietuva nėra vieniša savo pastangose – kaimyninės šalys taip pat didina gynybos išlaidas. Lenkija šiuo metu gynybai skiria beveik 4% BVP, o Estija ir Latvija taip pat viršija NATO nustatytą 2% ribą. Šiaurės šalys, ypač Suomija ir Švedija, kurios neseniai tapo NATO narėmis, taip pat stiprina savo gynybinius pajėgumus.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ne kartą pabrėžė, kad 2% BVP gynybai turėtų būti laikoma ne viršutine riba, o minimumu. Šią poziciją stipriai palaiko ir rytinio NATO flango šalys, tarp jų ir Lietuva.
Svarbu pažymėti, kad Lietuvoje dislokuota tarptautinė NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė, vadovaujama Vokietijos, nuolat stiprinama. Neseniai buvo priimtas sprendimas šias pajėgas transformuoti į brigados dydžio vienetus, kas reikalauja ir papildomų investicijų į infrastruktūrą.
Laiko langas užsidaro
Prezidento Nausėdos įspėjimas apie penkerių metų laikotarpį nėra atsitiktinis. Kariniai ekspertai ir saugumo analitikai pastebi, kad Rusija intensyviai atkuria ir modernizuoja savo karinius pajėgumus, nepaisant patirtų nuostolių Ukrainoje. Pagal dabartines prognozes, Rusija gali atkurti ir net sustiprinti savo konvencines karines pajėgas per 5-7 metus.
Lietuvos gynybos sistemai reikia ne tik įrangos, bet ir laiko jai įsisavinti, apmokymams, infrastruktūros kūrimui. Todėl sprendimai turi būti priimami dabar, o ne tada, kai grėsmės taps akivaizdžios.
Kariniai ekspertai pabrėžia, kad Lietuva turi ne tik didinti gynybos biudžetą, bet ir užtikrinti, kad lėšos būtų naudojamos efektyviai, investuojant į tas sritis, kurios labiausiai prisideda prie atgrasymo.
Saugumo architektūra: ne prabanga, o būtinybė
Gynybos stiprinimas nėra vien tik politinis pasirinkimas – tai tapo egzistencine būtinybe mažoms valstybėms Rusijos pašonėje. Prezidento Nausėdos žodžiai apie penkerių metų langą nuskambėjo kaip rimtas įspėjimas – laikas veikti yra dabar.
Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys, negali sau leisti atidėlioti sprendimų. Istorija rodo, kad nepasiruošimas gali kainuoti valstybingumą. Gynybos stiprinimas nėra vien tik ginklų pirkimas – tai ir visuomenės atsparumo didinimas, kritinės infrastruktūros apsauga, kibernetinio saugumo stiprinimas.
Kaip pasakė vienas Lietuvos kariuomenės vadas: „Taika nėra duotybė – ji yra kasdien uždirbama pasirengimu gintis.” Šie žodžiai kaip niekad aktualūs šiandien, kai Europos saugumo architektūra išgyvena didžiausius iššūkius per pastaruosius 70 metų.