Prezidentas Nausėda: Lietuvai liko penkeri metai priimti lemiamus sprendimus dėl gynybos
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad šalis turi ne daugiau kaip penkerius metus priimti ryžtingus sprendimus dėl gynybos finansavimo. Jis teigė, kad dabartinė geopolitinė situacija reikalauja skubiai stiprinti šalies gynybinius pajėgumus. Prezidentas akcentavo, kad būtina užtikrinti tinkamą finansavimą kariuomenei, siekiant atremti galimas grėsmes ir užtikrinti nacionalinį saugumą.
Geopolitinė realybė diktuoja sąlygas
Šie prezidento perspėjimai nuskambėjo neatsitiktinai – pastaruoju metu Rusijos karinė agresija Ukrainoje ir didėjanti įtampa Baltijos regione kelia rimtą susirūpinimą. Lietuva, būdama NATO rytinio flango valstybe, yra ypač pažeidžiamoje pozicijoje. Rusijos karinių pajėgų telkimas Kaliningrado srityje ir Baltarusijoje, taip pat Maskvos vykdoma hibridinio karo strategija, įskaitant kibernetines atakas ir dezinformacijos kampanijas, reikalauja Lietuvos budrumo.
2023 m. Lietuva pasiekė istorinį 2,75% BVP gynybos finansavimo lygį, viršydama NATO nustatytą 2% ribą. Tačiau, kaip pabrėžė krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas, artimiausioje ateityje šį rodiklį planuojama didinti iki 3% BVP. Šios lėšos būtų skirtos moderniai ginkluotei įsigyti, kariuomenės infrastruktūrai gerinti ir kariškių skaičiui didinti.
NATO bendradarbiavimo svarba
Nausėda taip pat pabrėžė, kad Lietuva turi siekti glaudesnio bendradarbiavimo su NATO sąjungininkais ir stiprinti savo pozicijas tarptautinėje arenoje. Jis ragino politikus ir visuomenę suprasti, kad investicijos į gynybą yra būtinos siekiant užtikrinti šalies saugumą ir stabilumą.
Šiuo metu Lietuvoje dislokuota NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė, vadovaujama Vokietijos, kurioje tarnauja kariai iš aštuonių sąjungininkių šalių. Po NATO Vilniaus viršūnių susitikimo 2023 m. liepą, buvo nuspręsta stiprinti NATO rytinį flangą, transformuojant bataliono dydžio kovines grupes į brigados dydžio vienetus. Tai reiškia, kad Lietuvoje dislokuotų sąjungininkų karių skaičius gali išaugti nuo dabartinių maždaug 1600 iki 3000-5000.
Visuomenės parama – esminis veiksnys
Prezidento teigimu, gynybos stiprinimas nėra vien tik politikų ar kariškių reikalas – tai visos visuomenės atsakomybė. Visuomenės apklausos rodo, kad dauguma lietuvių palaiko gynybos finansavimo didinimą, o savanoriška tarnyba Šaulių sąjungoje ir kitose organizacijose tampa vis populiaresnė.
„Mūsų jaunimas supranta, kad laisvė nėra duotybė – ją reikia ginti. Matome augantį susidomėjimą karine tarnyba, o tai teikia vilties,” – sakė prezidentas viename iš savo pasisakymų.
Prezidentas išreiškė viltį, kad artimiausiais metais bus priimti reikalingi sprendimai, kurie leis Lietuvai tapti dar stipresne ir saugesne valstybe. Jis pabrėžė, kad tai yra ne tik politinis, bet ir moralinis įsipareigojimas ateities kartoms.
Saugumo laiko juosta: lenktynės su istorija
Penkerių metų laikotarpis, kurį nurodė prezidentas, nėra atsitiktinis. Kariniai ekspertai ir saugumo analitikai pastebi, kad šis laikotarpis sutampa su prognozėmis, kada Rusija galėtų atkurti ir modernizuoti savo karines pajėgas po nuostolių Ukrainoje. Lietuva turi išnaudoti šį „galimybių langą”, kad sustiprintų savo gynybinį potencialą.
Istorija moko, kad taikos metu priimti sprendimai nulemia valstybių likimą krizių akivaizdoje. Šiandien Lietuva stovi kryžkelėje – arba investuoti į savo saugumą dabar, arba rizikuoti ateitimi. Kaip parodė Ukrainos patirtis, pasiruošimas gintis yra stipriausias atgrasymo veiksnys. Mūsų šalis, geografiškai esanti geopolitinių įtampų epicentre, neturi prabangos atidėlioti sprendimų. Prezidento žodžiai primena ne tik apie grėsmes, bet ir apie mūsų, kaip tautos, atsparumą bei ryžtą išlikti laisvais. Šiame kontekste gynybos finansavimas tampa ne išlaidomis, o investicija į nepriklausomą Lietuvos ateitį.