PVM mažinimo maistui iniciatyva: politinės kovos lauke
Prezidentas Gitanas Nausėda pasiūlė Seimui svarstyti galimybę sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) maisto produktams. Šis pasiūlymas sulaukė įvairių reakcijų tarp politikų ir visuomenės. Tuo tarpu Seimo narys Remigijus Žemaitaitis, reaguodamas į prezidento iniciatyvą, išreiškė savo nuomonę apie konservatorių partiją.
Žemaitaitis teigė, kad konservatoriai dažnai kritikuoja kitų partijų siūlymus, tačiau patys nesiūlo konkrečių sprendimų. Jis pabrėžė, kad PVM mažinimas maistui galėtų būti naudingas mažinant infliaciją ir padedant gyventojams, ypač tiems, kurie susiduria su finansiniais sunkumais.
Konservatorių atstovai savo ruožtu teigia, kad PVM mažinimas nėra vienintelis būdas spręsti ekonomines problemas. Jie pabrėžia, kad reikia ieškoti kompleksinių sprendimų, kurie apimtų ne tik mokesčių mažinimą, bet ir kitus ekonomikos skatinimo būdus.
Ekonomistų vertinimai ir tarptautinė patirtis
Lietuvos banko ekonomistai, vertindami prezidento iniciatyvą, pateikė nevienareikšmišką nuomonę. Anot jų, PVM mažinimas maisto produktams gali turėti trumpalaikį teigiamą poveikį infliacijai, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje tai gali neigiamai paveikti valstybės biudžetą. Pagal Lietuvos banko skaičiavimus, PVM sumažinimas nuo dabartinių 21% iki 9% maisto produktams reikštų apie 400-500 milijonų eurų mažesnes biudžeto pajamas per metus.
Europos Sąjungos šalių praktika rodo įvairius požiūrius į maisto produktų apmokestinimą. Pavyzdžiui, Lenkijoje 2022 metais buvo laikinai panaikintas PVM daugeliui pagrindinių maisto produktų, siekiant suvaldyti augančią infliaciją. Tuo tarpu Vokietijoje taikomas sumažintas 7% PVM tarifas maisto produktams, o Airijoje kai kuriems būtiniems maisto produktams taikomas 0% tarifas.
Socialinės dimensijos ir gyventojų nuomonė
Remiantis naujausiais „Spinter tyrimų” duomenimis, net 78% Lietuvos gyventojų pritaria PVM mažinimui maisto produktams. Ypač stipriai šią iniciatyvą palaiko mažesnes pajamas gaunantys gyventojai, kuriems maisto išlaidos sudaro didžiąją dalį mėnesinio biudžeto.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, vidutiniškai Lietuvos namų ūkiai maistui išleidžia apie 30% savo pajamų, o mažesnes pajamas gaunančių šeimų atveju ši dalis siekia net 40-45%. Todėl PVM mažinimas būtų labiausiai juntamas būtent pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms.
Verslo atstovų pozicija
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos atstovai teigia, kad PVM sumažinimas maisto produktams būtų perduotas vartotojams mažesnių kainų pavidalu. Tačiau ekonomistai įspėja, kad ne visada mokesčių sumažėjimas 100% atsispindi galutinėje produkto kainoje – dalis naudos gali likti tiekimo grandinės dalyviams.
Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus pažymi, kad PVM mažinimas galėtų padėti ir Lietuvos ūkininkams, kurie šiuo metu susiduria su augančiomis gamybos sąnaudomis ir mažėjančiu konkurencingumu.
Politinis žaidimas ar reali pagalba?
Diskusijos dėl PVM mažinimo maistui tęsiasi, o politikai ir toliau ieško geriausių sprendimų, kaip padėti gyventojams ir skatinti ekonomikos augimą. Prezidento pasiūlymas tapo dar vienu diskusijų objektu, kuris atskleidžia skirtingas politines pozicijas ir požiūrius į ekonomikos valdymą.
Ekonomistai sutinka, kad PVM mažinimas – tik viena iš galimų priemonių kovoje su kainų augimu ir gyventojų perkamosios galios mažėjimu. Tikslinės paramos programos mažas pajamas gaunantiems, pensijų indeksavimas ir minimalaus atlyginimo didinimas galėtų būti papildomos priemonės, sprendžiant gyventojų finansinius sunkumus. Tačiau akivaizdu, kad artėjant rinkimams, tokios iniciatyvos tampa ne tik ekonominės, bet ir politinės kovos įrankiu, kur gyventojų gerovė kartais nustumiama į antrą planą dėl partinių interesų. Klausimas išlieka – ar politikai sugebės pakilti virš trumpalaikių politinių dividendų ir priimti sprendimus, kurie iš tiesų padėtų Lietuvos žmonėms?