Buvusi kultūros viceministrė prašo teismo malonės po vairavimo išgėrus
Buvusi kultūros viceministrė Daina Urbanavičienė, kuri buvo sulaikyta vairuojanti neblaivi, kreipėsi į teismą prašydama švelnesnės bausmės. Ji pripažino savo kaltę ir išreiškė apgailestavimą dėl įvykio, pabrėždama, kad tai buvo vienkartinė klaida, kuri neatspindi jos įprasto elgesio. Urbanavičienė teigė, kad šis incidentas turėjo didelę įtaką jos asmeniniam ir profesiniam gyvenimui, ir ji jaučia didelę gėdą bei atsakomybę. Ji taip pat pabrėžė, kad nuo įvykio momento ji ėmėsi priemonių, kad tokia situacija nepasikartotų, įskaitant dalyvavimą specialiuose mokymuose. Teismas turės nuspręsti, ar atsižvelgti į jos prašymą ir skirti švelnesnę bausmę.
Incidento detalės ir pasekmės
Urbanavičienė buvo sulaikyta 2023 m. rugsėjo mėnesį Vilniaus centre, kai policijos pareigūnai sustabdė jos vairuojamą automobilį įtarę pažeidimą. Alkotesterio testas parodė 1,41 promilės girtumą, kas Lietuvoje laikoma sunkiu pažeidimu. Už tokį nusižengimą paprastai gresia bauda nuo 1100 iki 1500 eurų ir teisės vairuoti atėmimas nuo 12 iki 36 mėnesių.
Po incidento Urbanavičienė nedelsiant atsistatydino iš kultūros viceministrės pareigų, kurias ėjo nuo 2021 metų. Prieš tai ji buvo žinoma kaip aktyvi kultūros veikėja, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytoja bei Kultūros tarybos pirmininkė.
Visuomenės reakcija
Incidentas sukėlė platų atgarsį visuomenėje, ypač atsižvelgiant į Urbanavičienės, kaip buvusios aukštos pareigūnės, statusą. Socialiniuose tinkluose pasipylė tiek kritikos, tiek palaikymo komentarai. Kai kurie visuomenės veikėjai pabrėžė, kad viešiesiems asmenims turėtų būti taikomi aukštesni standartai, kiti teigė, kad žmogiška klaida neturėtų visiškai nubraukti jos ankstesnių nuopelnų kultūros srityje.
Teisininkai atkreipia dėmesį, kad teismai dažnai atsižvelgia į tokius veiksnius kaip nuoširdus gailestis, anksčiau neturėti teisės pažeidimai ir savanoriškos pastangos taisytis. Urbanavičienė savo prašyme teismui nurodė, kad savanoriškai lankė psichologinius konsultavimo užsiėmimus ir dalyvavo saugaus eismo programose.
Tarp atsakomybės ir antros galimybės
Šis atvejis iškelia platesnį klausimą apie visuomenės požiūrį į valstybės tarnautojų nusižengimus ir galimybę jiems atitaisyti savo klaidas. Lietuvoje per pastaruosius metus buvo ne vienas atvejis, kai aukštas pareigas einantys asmenys buvo pagauti vairuojantys išgėrę – tai kelia klausimą, ar bausmės yra pakankamai atgrasančios.
Kelių eismo saugumo ekspertai pabrėžia, kad vairavimas išgėrus išlieka viena didžiausių problemų Lietuvos keliuose. 2022 metais dėl neblaivių vairuotojų kaltės įvyko 268 eismo įvykiai, kuriuose žuvo 15 žmonių ir buvo sužeisti 329. Statistika rodo, kad griežtesnės bausmės ir visuomenės švietimas pamažu mažina šių įvykių skaičių, tačiau problema išlieka aktuali.
Urbanavičienės byla bus nagrinėjama Vilniaus miesto apylinkės teisme ateinantį mėnesį. Jos advokatai prašo teismo atsižvelgti į tai, kad ji nedelsdama pripažino kaltę, atsistatydino iš pareigų ir aktyviai siekia pasitaisyti.
Kai suklumpa autoritetai: pamokos visuomenei
Urbanavičienės atvejis primena, kad net ir ilgametę nepriekaištingą reputaciją turintys asmenys gali padaryti rimtų klaidų. Visuomenė dabar stebi, kaip teisingumo sistema vertina tokius atvejus – ar aukštas pareigas ėjusiems asmenims taikomos tos pačios taisyklės kaip ir visiems kitiems. Nepriklausomai nuo teismo sprendimo, šis atvejis jau tapo dar vienu priminimų, kad vairavimas išgėrus kelia pavojų ne tik pačiam vairuotojui, bet ir kitiems eismo dalyviams, o sprendimų pasekmės gali būti ilgalaikės ir skaudžios tiek karjerai, tiek asmeniniam gyvenimui. Galbūt svarbiausia pamoka čia – atsakomybė neturi pareigų ar statuso, ji vienodai galioja visiems.