Politikų „čekučių” skandalas plečiasi: įtarimai pareikšti trijų savivaldybių tarybų nariams
Neringos, Joniškio ir Šilutės savivaldybių tarybų nariams pareikšti įtarimai dėl galimo piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumentų klastojimo vadinamosiose „čekučių” bylose. Šie įtarimai susiję su galimai neteisėtu savivaldybių lėšų naudojimu, kai tarybų nariai galėjo pateikti suklastotus dokumentus, siekdami gauti kompensacijas už tariamai patirtas išlaidas.
Prokuratūra teigia, kad tyrimo metu buvo nustatyta, jog kai kurie tarybų nariai galėjo pateikti netikrus kvitus ir sąskaitas faktūras, siekdami gauti kompensacijas už tariamai patirtas išlaidas, kurios iš tikrųjų nebuvo patirtos. Įtariama, kad tokiu būdu buvo pasisavintos savivaldybių biudžeto lėšos.
Tyrimo detalės ir mastai
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atstovų teigimu, tyrimas prasidėjo po to, kai buvo gauta informacija apie įtartinus finansinius dokumentus, pateiktus kompensacijoms gauti. Preliminariais duomenimis, galimai neteisėtai pasisavinta suma viršija 40 tūkst. eurų, tačiau tikslus žalos mastas dar nustatinėjamas.
Šis atvejis nėra pirmas tokio pobūdžio skandalas Lietuvoje. 2022 metais panašūs įtarimai buvo pareikšti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nariams, o 2021 metais – Panevėžio rajono politikams. Tuomet keli tarybų nariai buvo pripažinti kaltais ir nubausti baudomis bei įpareigoti atlyginti padarytą žalą.
Savivaldybių reakcija
Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis, komentuodamas situaciją, pabrėžė, kad „savivaldybė bendradarbiauja su teisėsaugos institucijomis ir teikia visą reikalingą informaciją”. Jis taip pat pridūrė, kad „jei įtarimai pasitvirtins, kalti asmenys turės atsakyti pagal įstatymus”.
Joniškio rajono savivaldybės administracija išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad „bus peržiūrėtos visos išlaidų kompensavimo procedūros ir sustiprinta kontrolė”. Šilutės rajono savivaldybė kol kas oficialių komentarų nepateikė.
Šiuo metu atliekamas išsamus tyrimas, siekiant nustatyti visus galimai nusikalstamos veikos dalyvius ir jų atsakomybės mastą. Prokuratūra pabrėžia, kad visi įtariamieji turi teisę į nekaltumo prezumpciją, kol jų kaltė nebus įrodyta teisme.
Teisinė atsakomybė ir galimos pasekmės
Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse už piktnaudžiavimą tarnyba numatyta bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 7 metų. Už dokumentų klastojimą taip pat gresia bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 3 metų.
Teisininko Tomo Bakučionio teigimu, „be baudžiamosios atsakomybės, politikams, pripažintiems kaltais, gresia ir politinės pasekmės – jie gali prarasti mandatus ir teisę eiti pareigas valstybės tarnyboje”.
Šis atvejis atkreipė visuomenės dėmesį į savivaldybių tarybų narių veiklos skaidrumą ir atsakomybę už viešųjų lėšų naudojimą. Tai taip pat kelia klausimų dėl kontrolės mechanizmų efektyvumo, siekiant užkirsti kelią panašiems piktnaudžiavimo atvejams ateityje.
Kai skaidrumas tampa ne pasirinkimu, o būtinybe
„Čekučių” skandalai Lietuvos savivaldoje atskleidžia gilesnę problemą – nepakankamą viešųjų finansų kontrolę ir politinės kultūros spragas. Savivaldybių tarybų narių išlaidų kompensavimo sistema, sukurta padėti politikams tinkamai atlikti savo pareigas, kai kuriais atvejais tampa piktnaudžiavimo įrankiu.
Nevyriausybinių organizacijų atstovai jau seniai siūlo įdiegti elektroninę išlaidų deklaravimo sistemą, kuri leistų realiu laiku stebėti politikų išlaidas ir užkirstų kelią dokumentų klastojimui. Taip pat siūloma nustatyti griežtesnius reikalavimus išlaidų pagrindimui ir įvesti periodinį auditą.
Kol teisėsauga tęsia tyrimą, visuomenė laukia ne tik kaltųjų nustatymo, bet ir sisteminių pokyčių, kurie užtikrintų, kad politikai savo veikloje vadovautųsi aukščiausiais skaidrumo standartais. Galbūt šis skandalas taps tuo lūžio tašku, kai skaidrumas savivaldoje taps ne gražiu šūkiu, bet kasdiene praktika.