Korupcijos šešėlis Lietuvos pajūryje ir provincijoje: trys savivaldybės tyrimo akiratyje
Neringos, Joniškio ir Šilutės savivaldybių tarybų nariams pareikšti įtarimai dėl galimo piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumentų klastojimo. Įtariama, kad šie asmenys galėjo neteisėtai pasinaudoti savivaldybių lėšomis, pateikdami netikrus dokumentus ir sąskaitas už tariamai atliktas paslaugas ar įsigytas prekes. Tyrimas atskleidė, kad kai kurie iš šių dokumentų galėjo būti suklastoti, siekiant pateisinti išlaidas, kurios iš tikrųjų nebuvo patirtos.
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) duomenimis, įtarimai pareikšti 11 asmenų – šešiems Neringos, trims Joniškio ir dviem Šilutės savivaldybių tarybų nariams. Tyrėjai nustatė, kad įtariamieji 2020-2022 metų laikotarpiu galėjo pasisavinti daugiau nei 80 tūkst. eurų mokesčių mokėtojų pinigų.
Pasak STT atstovo Žymanto Pacevičiaus, įtariamieji naudojo panašią schemą – teikė fiktyvias sąskaitas už neva vykdytus susitikimus su rinkėjais, konsultacines paslaugas ar transporto nuomą. „Turime pagrįstų įtarimų, kad dokumentai buvo klastojami sistemingai, o pinigai nusėsdavo politikų kišenėse”, – teigė STT atstovas.
Korupcijos mastai savivaldoje
Šis atvejis nėra išskirtinis Lietuvos savivaldos kontekste. Remiantis „Transparency International” Lietuvos skyriaus duomenimis, savivalda išlieka viena labiausiai korupcijai pažeidžiamų sričių šalyje. 2021 m. atliktas tyrimas parodė, kad net 67% Lietuvos gyventojų mano, jog korupcija savivaldybėse yra paplitusi arba labai paplitusi.
Neringos savivaldybė, kuriai pareikšta daugiausia įtarimų, yra viena turtingiausių šalyje, jos metinis biudžetas siekia apie 12 mln. eurų, nors gyventojų skaičius nesiekia 3000. Tokia disproporcija tarp biudžeto dydžio ir gyventojų skaičiaus gali būti vienas iš rizikos faktorių.
Joniškio ir Šilutės savivaldybės susiduria su kitokio pobūdžio iššūkiais – demografinis nuosmukis ir riboti ištekliai verčia ieškoti būdų efektyviai panaudoti turimas lėšas, tačiau, kaip rodo tyrimas, ne visi politikai sugeba atsispirti pagundai pasinaudoti sistema asmeniniais tikslais.
Teisinės pasekmės ir reakcijos
Už piktnaudžiavimą tarnyba Lietuvos įstatymai numato baudžiamąją atsakomybę – laisvės atėmimą iki 7 metų. Dokumentų klastojimas gali užtraukti papildomą bausmę iki 3 metų nelaisvės.
Visų trijų savivaldybių merai jau paskelbė, kad bendradarbiaus su teisėsauga ir imsis priemonių užtikrinti skaidrumą. Neringos meras Darius Jasaitis pabrėžė: „Jei įtarimai pasitvirtins, kaltiesiems teks atsakyti visu įstatymo griežtumu. Savivaldybės lėšos – šventa karvė, jų švaistymas nepriimtinas.”
Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius išreiškė susirūpinimą dėl situacijos: „Tokie atvejai meta šešėlį ant visų sąžiningai dirbančių savivaldos politikų. Turime peržiūrėti kontrolės mechanizmus ir užtikrinti, kad savivaldybių tarybų narių išlaidų kompensavimo sistema būtų skaidresnė.”
Skaidrumo spragos: kaip užkamšyti?
Šiuo metu vyksta intensyvus tyrimas, siekiant išsiaiškinti visas aplinkybes ir nustatyti, ar buvo padaryta žala savivaldybių biudžetams. Prokuratūra ir teisėsaugos institucijos tęsia darbą, siekdamos surinkti visus reikalingus įrodymus ir užtikrinti, kad atsakingi asmenys būtų patraukti atsakomybėn.
Antikorupcijos ekspertai siūlo konkrečias priemones, kaip užkirsti kelią panašiems atvejams ateityje. Tarp siūlymų – įdiegti elektroninę išlaidų deklaravimo sistemą su automatine kryžmine patikra, stiprinti vidaus auditą savivaldybėse ir didinti atskaitomybę rinkėjams.
Valstybės kontrolės atstovai pažymi, kad 2023 m. atliktas auditas jau atskleidė sisteminių problemų savivaldybių išlaidų kontrolėje. „Problema ne tik nesąžiningi politikai, bet ir silpna kontrolės sistema, kuri leidžia tokiems atvejams pasikartoti”, – teigia valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.
Kai pasitikėjimas tirpsta: ko tikėtis toliau?
Šis atvejis dar kartą pabrėžia būtinybę užtikrinti skaidrumą ir atsakomybę viešajame sektoriuje. Kai politikai, išrinkti atstovauti žmonių interesams, pasinaudoja savo pozicija asmeninei naudai, nukenčia ne tik savivaldybių biudžetai, bet ir piliečių pasitikėjimas valdžia. Artėjant Seimo rinkimams, tokie skandalai gali dar labiau pagilinti atotrūkį tarp rinkėjų ir politikų.
Kol tyrimas tęsiasi, visuomenė stebi, ar sistema sugebės apsivalyti pati, ar reikalingos radikalesnės permainos. Tačiau viena aišku – kiekvienas toks atvejis yra skausmingas priminimas, kad demokratija reikalauja nuolatinio budrumo, o skaidrumas nėra savaime suprantamas dalykas, o kasdienių pastangų rezultatas.