Neringos tarybos narys pripažintas kaltu dėl neteisėto čekio panaudojimo
Neringos savivaldybės tarybos narys Darius Vainutis buvo pripažintas kaltu byloje dėl neteisėto čekio panaudojimo. Klaipėdos apylinkės teismas jam skyrė 2500 eurų baudą ir atėmė teisę dirbti valstybės tarnyboje 2 metų laikotarpiui.
Vainutis buvo kaltinamas tuo, kad pasinaudojo savivaldybės lėšomis asmeninėms reikmėms, pateikdamas netikrus dokumentus. Tyrimo metu nustatyta, kad politikas 2022 m. vasarą pateikė 876 eurų vertės čekį už tariamai įsigytas kanceliarines prekes ir kompiuterinę įrangą, nors iš tiesų šios lėšos buvo panaudotos asmeniniams pirkiniams.
Šis sprendimas yra dalis didesnio tyrimo, kuriame buvo nagrinėjami galimi piktnaudžiavimo atvejai savivaldybėje. Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Klaipėdos valdybos pareigūnai pradėjo tyrimą gavę informacijos iš savivaldybės buhalterijos darbuotojų, pastebėjusių įtartinus dokumentus.
Teismas nustatė, kad Vainutis pažeidė įstatymus ir piktnaudžiavo savo pareigomis, todėl jam buvo skirta piniginė bauda, o taip pat uždrausta dirbti valstybės tarnyboje tam tikrą laikotarpį. Teisėjas Arūnas Kaminskas, skelbdamas nuosprendį, pabrėžė, kad „tokio pobūdžio nusikaltimai kenkia visuomenės pasitikėjimui valdžios institucijomis ir negali būti toleruojami„.
Šis atvejis atkreipė dėmesį į būtinybę stiprinti kontrolės mechanizmus savivaldybėse, siekiant užkirsti kelią panašiems piktnaudžiavimo atvejams ateityje. Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis jau paskelbė, kad bus peržiūrimos visos finansinės kontrolės procedūros ir įdiegtos papildomos apsaugos priemonės.
Vainutis turi teisę apskųsti teismo sprendimą, tačiau kol kas neaišku, ar jis ketina tai daryti. Politiko advokatas Tomas Venckus žiniasklaidai teigė, kad „sprendimas dėl apeliacijos bus priimtas per artimiausias dvi savaites, įvertinus visas teismo pateiktas išvadas„.
Šis įvykis sukėlė diskusijas apie skaidrumą ir atsakomybę vietos valdžios institucijose. Neringos gyventojai socialiniuose tinkluose aktyviai dalijasi nuomonėmis, daugelis reikalauja griežtesnės kontrolės ir didesnio skaidrumo savivaldybės darbe.
Skaidrumo kaina – pasitikėjimas
Vainučio atvejis – ne pirmas ir tikriausiai ne paskutinis Lietuvos savivaldoje. Pastaraisiais metais šalyje fiksuota dešimtys panašių piktnaudžiavimo atvejų, o tai rodo sisteminę problemą. Kai išrinkti atstovai pamiršta, kam tarnauja, nukenčia ne tik biudžetas, bet ir visuomenės pasitikėjimas demokratinėmis institucijomis. Neringos atvejis galėtų tapti paskata ne tik vietinėms, bet ir nacionalinėms iniciatyvoms, stiprinančioms savivaldos skaidrumą ir atskaitomybę. Galbūt laikas įdiegti automatizuotas finansinių operacijų stebėsenos sistemas visose savivaldybėse ir sukurti vieningą platformą, kur gyventojai galėtų realiu laiku matyti, kaip naudojami jų pinigai. Tik tada, kai skaidrumas taps norma, o ne išimtimi, galėsime tikėtis, kad tokie atvejai kaip Vainučio taps istorine retenybe.