Customize Consent Preferences

We use cookies to help you navigate efficiently and perform certain functions. You will find detailed information about all cookies under each consent category below.

The cookies that are categorized as "Necessary" are stored on your browser as they are essential for enabling the basic functionalities of the site. ... 

Always Active

Necessary cookies are required to enable the basic features of this site, such as providing secure log-in or adjusting your consent preferences. These cookies do not store any personally identifiable data.

No cookies to display.

Functional cookies help perform certain functionalities like sharing the content of the website on social media platforms, collecting feedback, and other third-party features.

No cookies to display.

Analytical cookies are used to understand how visitors interact with the website. These cookies help provide information on metrics such as the number of visitors, bounce rate, traffic source, etc.

No cookies to display.

Performance cookies are used to understand and analyze the key performance indexes of the website which helps in delivering a better user experience for the visitors.

No cookies to display.

Advertisement cookies are used to provide visitors with customized advertisements based on the pages you visited previously and to analyze the effectiveness of the ad campaigns.

No cookies to display.

Lietuvos prokuratūros sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio pasisakymų socialiniuose tinkluose atspindi sudėtingą balansą tarp žodžio laisvės ir atsakomybės už viešus pasisakymus. Šis atvejis atkreipė dėmesį į platesnę problemą, kaip reguliuoti politikų ir kitų viešų asmenų pasisakymus socialinėje erdvėje, kur informacija gali greitai plisti ir turėti didelį poveikį visuomenei.

Žemaitaičio atvejis nėra vienintelis Lietuvoje ar kitose šalyse, kai politikų pasisakymai socialiniuose tinkluose sukelia kontroversiją. Socialiniai tinklai tapo svarbia platforma politikams, leidžiančia tiesiogiai bendrauti su rinkėjais, tačiau tuo pačiu metu jie kelia iššūkių dėl informacijos kontrolės ir atsakomybės už skleidžiamą turinį.

Lietuvoje, kaip ir kitose demokratinėse šalyse, žodžio laisvė yra viena iš pagrindinių vertybių, tačiau ji nėra absoliuti. Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, kad žodžio laisvė gali būti ribojama, kai ji kenkia kitų asmenų teisėms ar viešajam interesui. Tai ypač aktualu kalbant apie neapykantos kalbą, kuri gali skatinti diskriminaciją, smurtą ar kitokį priešiškumą.

Šis atvejis taip pat iškėlė klausimus apie teisėsaugos ir teismų vaidmenį vertinant ir reguliuojant viešus pasisakymus. Kai kurie ekspertai teigia, kad reikia aiškesnių teisinių kriterijų, kurie padėtų nustatyti, kada pasisakymai peržengia žodžio laisvės ribas ir tampa neapykantos kalba. Kiti mano, kad svarbu stiprinti visuomenės švietimą apie atsakingą elgesį internete ir skatinti savireguliaciją.

Be to, šis atvejis paskatino diskusijas apie socialinių tinklų platformų atsakomybę. Kai kurios platformos jau įdiegė mechanizmus, leidžiančius vartotojams pranešti apie neapykantos kalbą ar kitokį netinkamą turinį, tačiau kritikai teigia, kad šios priemonės dažnai yra nepakankamos arba neveiksmingos.

Ateityje, siekiant užtikrinti, kad vieši pasisakymai socialiniuose tinkluose nepažeistų kitų asmenų teisių ir neskatintų neapykantos, gali prireikti naujų teisinių ir technologinių sprendimų. Tai gali apimti tiek griežtesnę teisinę atsakomybę už neapykantos kalbą, tiek pažangesnes technologijas, skirtas automatiškai aptikti ir pašalinti netinkamą turinį.