Teisme – kontroversiškas nuogo vyro prieš paaugles atvejis
Vilniaus apygardos teismas nagrinėja neįprastą bylą, kurioje kaltinamas vyras, šokęs nuogas prieš paaugles. Kaltinamasis siekia būti išteisintas, teigdamas, kad negali būti laikomas nei nusikaltėliu, nei ligoniu. Jis tvirtina, kad jo veiksmai buvo nesusipratimas, o ne sąmoningas nusikaltimas.
Įvykio aplinkybės
Incidentas įvyko praėjusių metų vasarą viename iš Vilniaus miesto parkų, kur grupė 14-15 metų paauglių leido laiką po pamokų. Remiantis liudytojų parodymais, apie 17 val. prie jų priėjo vyras, kuris netrukus nusirengė ir pradėjo atlikti, kaip prokurorai įvardija, „nepadoraus pobūdžio veiksmus”.
Kaltinamasis, 37 metų Vilniaus gyventojas, anksčiau neteistas, dirba IT specialistu vienoje iš sostinės įmonių. Teismo posėdžio metu jis aiškino, kad tą dieną buvo išgėręs alkoholio ir nusprendė pasimaudyti parko tvenkinyje, neįvertinęs, kad netoliese yra žmonių.
Skirtingos įvykio versijos
Teismo posėdžio metu buvo išklausyti liudytojai, kurie pateikė skirtingas įvykių versijas. Dvi nukentėjusios paauglės tvirtino, kad vyras sąmoningai priėjo prie jų grupės, nusirengė ir pradėjo atlikti nepadorius veiksmus, žiūrėdamas tiesiai į jas.
Tuo tarpu parke buvęs kitas liudytojas teigė, kad kaltinamasis atrodė apsvaigęs ir elgėsi chaotiškai, o ne tikslingai. Šis liudytojas suabejojo, ar vyras apskritai suvokė, kad netoliese yra nepilnamečiai.
Psichiatrijos ekspertai, atlikę kaltinamojo psichologinį vertinimą, nenustatė jam jokių psichikos sutrikimų, tačiau pažymėjo, kad alkoholio vartojimas galėjo paveikti jo elgesio kontrolę.
Teisiniai aspektai
Kaltinamojo advokatas pabrėžė, kad nėra pakankamai įrodymų, jog jo klientas padarė nusikaltimą. Gynėjas remiasi tuo, kad nebuvo tiesioginio fizinio kontakto su nukentėjusiomis, o kaltinamojo veiksmuose nebuvo aiškaus seksualinio motyvo.
„Mano klientas neturėjo tikslo trikdyti ar traumuoti paauglių. Tai buvo neapgalvotas poelgis, kurį lėmė alkoholio vartojimas ir karštas oras”, – teismo posėdyje teigė advokatas.
Prokurorai, savo ruožtu, teigia, kad kaltinamojo veiksmai buvo tyčiniai ir prašo teismo skirti jam atitinkamą bausmę. Valstybinį kaltinimą palaikanti prokurorė Jolanta Navickienė pabrėžė, kad pagal Lietuvos Baudžiamojo kodekso 160 straipsnį už viešosios tvarkos pažeidimą tokiu būdu numatyta bauda, laisvės apribojimas arba areštas.
Remiantis teismų praktika, panašiose bylose Lietuvoje teismai yra skyrę nuo 20 iki 60 MGL dydžio baudas bei įpareigojimus dalyvauti elgesio korekcijos programose.
Tarp nesusipratimo ir nusikaltimo – plona riba
Ši byla atkreipia dėmesį į sudėtingą ribą tarp nesusipratimo ir tyčinio nusikaltimo. Ekspertai pastebi, kad tokio pobūdžio bylose svarbu įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, bet ir subjektyvią kaltininko valią. Tačiau kartu būtina užtikrinti nepilnamečių apsaugą nuo potencialiai žalingo elgesio.
Psichologė Rasa Butkutė, dirbanti su nukentėjusiais nuo seksualinio pobūdžio nusikaltimų, pabrėžia, kad net jei kaltinamasis neturėjo piktavališkų ketinimų, toks elgesys gali turėti ilgalaikių pasekmių paauglių psichologinei būklei.
Teismas sprendimą turėtų priimti artimiausiu metu. Šis atvejis jau sukėlė visuomenės diskusijas apie viešojo elgesio normas, alkoholio vartojimo pasekmes ir nepilnamečių apsaugą viešosiose erdvėse. Nepriklausomai nuo teismo sprendimo, byla primena apie asmeninės atsakomybės svarbą ir būtinybę geriau saugoti pažeidžiamiausius visuomenės narius.