Georadaro technologija išgelbėjo gyvybę Pabradės pelkėje
Pabradėje vykusios gelbėjimo operacijos metu buvo pasitelktas Lietuvos geologų georadaras, siekiant išgelbėti pelkėje įstrigusį žmogų. Šis įrenginys padėjo tiksliai nustatyti įstrigusio asmens buvimo vietą ir taip palengvino gelbėjimo darbus.
Nelaimė įvyko praėjusį šeštadienį, kai 47 metų vyras, rinkdamas spanguoles Pabradės apylinkių pelkėje, nukrypo nuo pažymėtų takų ir pradėjo skęsti klampynėje. Išsigandęs vyras sugebėjo paskambinti bendrosios pagalbos numeriu 112, tačiau negalėjo tiksliai nurodyti savo buvimo vietos.
Modernios technologijos gelbėjimo tarnybų arsenale
Georadaras, naudojamas geologinių tyrimų metu, leidžia aptikti požeminius objektus ir struktūras, todėl buvo itin naudingas šioje situacijoje. Vilniaus universiteto Geomokslų instituto specialistai, išgirdę apie sudėtingą gelbėjimo operaciją, nedelsiant pasiūlė savo pagalbą ir įrangą.
„Mūsų naudojamas MALÅ GPR georadaras gali skenuoti gruntą iki 10 metrų gylio ir aptikti net mažiausius tankio skirtumus po žeme,” – paaiškino VU Geomokslų instituto docentas dr. Mykolas Vainorius. „Nors įprastai jį naudojame archeologiniams ir geologiniams tyrimams, šį kartą technologija padėjo išgelbėti gyvybę.”
Pelkėtose vietovėse gelbėjimo operacijos yra ypač sudėtingos, nes tradiciniai paieškos metodai tampa neefektyvūs. Georadaras, skleidžiantis elektromagnetines bangas ir analizuojantis jų atspindžius, padėjo nustatyti tikslią skęstančio žmogaus poziciją, net kai jis buvo iš dalies nugrimzdęs į durpes.
Operacijos eiga
Gelbėtojai, naudodami georadaro duomenis, sugebėjo suplanuoti saugiausią priėjimo kelią prie nukentėjusiojo. Specialūs platforminiai neštuvai buvo panaudoti, kad gelbėtojai patys neįklimptų bandydami pasiekti įstrigusį vyrą.
„Kai atvykome į vietą, matėme tik žmogaus galvą ir pečius, kyšančius virš pelkės paviršiaus,” – pasakojo ugniagesių gelbėtojų komandos vadas Robertas Petrauskas. „Be georadaro pagalbos būtų buvę labai sunku nustatyti, kaip saugiai prie jo prieiti.”
Gelbėjimo operacija truko beveik tris valandas. Ištrauktas vyras buvo išsekęs, ištiktas hipotermijos, bet, laimei, rimtų sužalojimų nepatyrė. Jis buvo nedelsiant perduotas medikams ir nugabentas į Vilniaus universitetinę ligoninę.
Mokslo ir gelbėjimo tarnybų bendradarbiavimas
Šis atvejis – puikus mokslo ir gelbėjimo tarnybų bendradarbiavimo pavyzdys. Lietuvos priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovai jau svarsto galimybę įsigyti specializuotus georadarus, pritaikytus būtent gelbėjimo operacijoms.
Pasak ekspertų, Lietuvoje yra daugiau nei 6500 pelkių, užimančių apie 7% šalies teritorijos. Kasmet jose pasiklysta ar įklimpsta vidutiniškai 15-20 žmonių, dažniausiai uogautojų ar grybautojų.
Technologijos, kurios gelbsti gyvybes
Šis įvykis pabrėžia technologijų svarbą gelbėjimo operacijose ir jų gebėjimą padėti sudėtingose situacijose. Moksliniai įrenginiai, kurti visai kitoms reikmėms, gali tapti neįkainojamais įrankiais kritinėse situacijose. Pabradės atvejis – tai priminimas, kad technologijų ir žmogiškųjų išteklių sinergija gali įveikti sudėtingiausius gamtos iššūkius, o mokslo pasiekimai turi tiesioginę praktinę vertę ne tik laboratorijose, bet ir kasdienėse, kartais gyvybiškai svarbiose situacijose. Tikėtina, kad ateityje matysime dar daugiau inovatyvių sprendimų, pritaikytų gelbėjimo operacijoms Lietuvos gamtoje.