Palestinos rėmėjų protestas Vilniuje: reikalavimai keisti Lietuvos poziciją
Ketvirtadienio popietę Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, įvyko protestas, kuriame dalyvavo Palestinos rėmėjai, išreiškiantys nepasitenkinimą Lietuvos valdžios parama Izraeliui. Protestuotojai susirinko siekdami atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuvos vyriausybė, jų nuomone, per daug palaiko Izraelio veiksmus, kurie, kaip teigia protestuotojai, prisideda prie konflikto eskalacijos regione.
Renginyje dalyvavo apie 300 žmonių, tarp kurių buvo tiek Lietuvos piliečiai, tiek užsieniečiai – studentai, akademikai, žmogaus teisių aktyvistai. Renginio dalyviai laikė plakatus su užrašais, raginančiais nutraukti paramą Izraeliui ir skatinti taiką bei dialogą tarp Izraelio ir Palestinos. Tarp populiariausių šūkių buvo „Laisvė Palestinai„, „Nutraukite genocidą Gazoje” ir „Lietuvos ginklai – Palestinos aukos„.
Organizatorių pozicija
Protestą organizavo naujai susikūręs pilietinis judėjimas „Solidarumas su Palestina„, bendradarbiaudamas su keliomis žmogaus teisių organizacijomis. Organizatoriai teigė, kad jų tikslas yra paskatinti Lietuvos visuomenę ir valdžią atkreipti dėmesį į Palestinos gyventojų padėtį ir siekti teisingo konflikto sprendimo.
„Negalime tylėti, kai Gazos Ruože žūsta tūkstančiai civilių, tarp jų – moterys ir vaikai. Lietuva, kaip ES ir NATO narė, turi prisiimti atsakomybę už savo poziciją šiame konflikte ir siekti taikos, o ne remti vienos pusės veiksmus”, – sakė judėjimo koordinatorė Ieva Kazlauskaitė.
Protestuotojai pabrėžė, kad nuo 2023 m. spalio 7 d., kai prasidėjo pastarasis konflikto etapas, Gazos Ruože žuvo daugiau nei 30 000 palestiniečių, o dauguma jų – civiliai gyventojai.
Lietuvos oficiali pozicija
Lietuvos užsienio reikalų ministerija ne kartą yra pareiškusi, kad palaiko Izraelio teisę į savigyną po 2023 m. spalio 7 d. „Hamas” išpuolių, per kuriuos žuvo apie 1200 izraeliečių. Tačiau ministerija taip pat yra paraginusi Izraelį laikytis tarptautinės humanitarinės teisės ir vengti civilių aukų.
Užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas anksčiau yra sakęs, kad „Lietuva palaiko dviejų valstybių sprendimą ir siekia, kad būtų užtikrinta ilgalaikė taika regione, tačiau teroristinės organizacijos veiksmai negali būti toleruojami”.
Protestuotojai kritikavo tokią poziciją kaip „nesubalansuotą” ir teigė, kad Lietuva turėtų aktyviau raginti nutraukti ugnį ir siekti taikos derybų.
Konflikto atgarsiai Lietuvoje
Protestas vyko taikiai, dalyviai skandavo šūkius ir dalijosi informacija apie situaciją Palestinoje. Policijos atstovai patvirtino, kad renginio metu nebuvo užfiksuota jokių incidentų ar viešosios tvarkos pažeidimų.
Tai jau ne pirmas su Izraelio-Palestinos konfliktu susijęs renginys Lietuvoje. Balandžio mėnesį Vilniaus universiteto studentai surengė diskusiją apie konflikto istoriją ir dabartinę padėtį, o kovo mėnesį vyko solidarumo akcija prie Seimo, kurioje dalyvavo apie 100 žmonių.
Protesto dalyviai taip pat kritikavo Lietuvos žiniasklaidą dėl, jų nuomone, neobjektyvaus konflikto nušvietimo. „Lietuvos žiniasklaidoje dominuoja vienpusiškas naratyvas, kuris nepateikia išsamaus vaizdo apie tai, kas vyksta Gazoje. Žmonės nežino, kokio masto humanitarinė katastrofa ten vyksta”, – teigė protestuotojas Tomas Venckus.
Tarp geopolitikos ir žmogiškumo: ką reiškia šis protestas?
Vilniuje vykęs protestas atspindi platesnį Europos visuomenių susiskaldymą dėl Izraelio-Palestinos konflikto. Nors Lietuvos oficiali pozicija išlieka provakarietiška ir palaiko Izraelį kaip strateginį sąjungininką, pilietinėje visuomenėje stiprėja balsai, reikalaujantys labiau subalansuotos pozicijos.
Šis protestas parodė, kad net ir Lietuvoje, kuri tradiciškai laikoma tvirtai provakarietiška, formuojasi įvairesnės nuomonės dėl sudėtingų tarptautinių konfliktų. Tai gali būti ženklas, kad Lietuvos visuomenė tampa labiau įsitraukusi į globalias problemas ir mažiau linkusi besąlygiškai priimti oficialią valstybės poziciją.
Ar šie protestai turės realios įtakos Lietuvos užsienio politikai, parodys laikas, tačiau akivaizdu, kad Artimųjų Rytų konfliktas vis labiau tampa ir mūsų visuomenės diskusijų dalimi, verčiančia permąstyti tradicines geopolitines nuostatas ir žmogiškumo principus.