LSDP lyderis Paluckas apie kaltinimus Chadauskui: situaciją turėtų įvertinti pats kancleris
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas komentavo situaciją, susijusią su kaltinimais, metamus buvusiam partijos nariui ir dabartiniam Vyriausybės kancleriui Algirdui Chadauskui. Paluckas teigė, kad šiuo metu nėra aišku, ar Chadauskas turi kokių nors nuodėmių, tačiau pabrėžė, kad situaciją turėtų įvertinti kancleris pats.
Paluckas pažymėjo, kad kaltinimai Chadauskui yra rimti, tačiau kol kas nėra pateikta jokių konkrečių įrodymų, kurie patvirtintų šiuos kaltinimus. Jis pabrėžė, kad svarbu laikytis teisinės valstybės principų ir nepriimti skubotų sprendimų be tinkamo tyrimo.
LSDP pirmininkas taip pat išreiškė viltį, kad situacija bus išspręsta skaidriai ir teisingai, o visi suinteresuoti asmenys turės galimybę pateikti savo pozicijas. Paluckas pabrėžė, kad partija visada siekia skaidrumo ir atsakomybės, todėl svarbu, kad visi procesai būtų vykdomi laikantis šių principų.
Galiausiai, Paluckas pridūrė, kad partija stebės situaciją ir, jei bus būtina, imsis atitinkamų veiksmų, siekdama užtikrinti, kad visi partijos nariai laikytųsi aukščiausių etikos standartų.
Kaltinimų kontekstas ir reakcijos
Primename, kad Algirdas Chadauskas, kuris anksčiau buvo LSDP narys, šiuo metu užima Vyriausybės kanclerio pareigas premjerės Ingridos Šimonytės kabinete. Kaltinimai, apie kuriuos užsiminė Paluckas, susiję su galimai netinkamu ES lėšų panaudojimu vykdant projektus, kuriuose dalyvavo Chadauskas prieš tapdamas kancleriu.
Premjerė Ingrida Šimonytė praėjusią savaitę pareiškė, kad kol nebus pateikta konkrečių įrodymų, ji pasitiki savo komandos nariu. „Kancleris turi mano pasitikėjimą, bet jei paaiškėtų faktai, patvirtinantys kaltinimus, būtų priimti atitinkami sprendimai,” – teigė Šimonytė žurnalistams po Vyriausybės posėdžio.
Tuo tarpu opozicijos atstovai reikalauja išsamaus tyrimo ir kai kurie net ragina Chadauską laikinai nusišalinti nuo pareigų, kol bus išsiaiškinta situacija. Seimo narys Gintautas Kindurys spaudos konferencijoje teigė, kad „negalima leisti, jog kiltų bet koks interesų konflikto šešėlis tokioms aukštoms pareigoms”.
Chadausko santykiai su LSDP
Algirdas Chadauskas iš LSDP pasitraukė 2019 metais po ilgametės narystės partijoje. Jis buvo laikomas vienu iš partijos ekspertų ekonomikos klausimais ir aktyviai dalyvavo formuojant partijos pozicijas šioje srityje.
Paluckas, komentuodamas buvusio partijos nario situaciją, išlaikė diplomatišką toną, vengdamas kategoriškų vertinimų. Tai atspindi LSDP siekį išlaikyti konstruktyvios opozicijos įvaizdį, kritikuojant valdančiąją daugumą, bet kartu vengiant politinio lynčo be aiškių įrodymų.
Tarp politikos ir teisingumo
Šis atvejis vėl iškelia klausimą apie politinės atsakomybės ribas ir nekaltumo prezumpcijos principą Lietuvos politikoje. Viešojoje erdvėje vis dažniau susiduriame su situacijomis, kai kaltinimai tampa svarbiau už įrodymus, o politikai verčiami trauktis vien dėl įtarimų šešėlio.
Palucko pozicija šiuo atveju atrodo subalansuota – jis nei gina, nei puola Chadauską, palikdamas erdvės teisiniam procesui ir asmeniniam kanclerio apsisprendimui. Tai rodo, kad nepaisant politinės konkurencijos, LSDP stengiasi išlaikyti pagarbą teisinės valstybės principams, kartu neužmerkdama akių prieš galimus pažeidimus.
Kaip toliau rutuliosis ši situacija, priklausys ne tik nuo galimų įrodymų, bet ir nuo paties Chadausko bei premjerės sprendimų. Tačiau akivaizdu, kad politinė kultūra Lietuvoje pamažu keičiasi – nuo greitos nuosprendžių kultūros link labiau apgalvoto ir teisinio požiūrio į kaltinimus politikams.
Politinės atsakomybės labirintuose
Chadausko atvejis tapo dar vienu išbandymu Lietuvos politinei sistemai, kurioje balansas tarp politinės atsakomybės ir teisingumo principų išlieka trapus. Šiame kontekste Palucko išsakyta pozicija atspindi platesnį požiūrį – politinė konkurencija neturėtų nustelbti pagarbos teisinei valstybei. Kartu tai primena, kad politikai, ypač užimantys aukštas pareigas, privalo patys įvertinti savo veiksmus ir prisiimti atsakomybę už juos, nelaukdami, kol bus priversti tai padaryti. Galbūt būtent tokia politinė kultūra – kai sprendimai priimami vadovaujantis ne tik įstatymų raide, bet ir sąžine – ilgainiui padėtų atstatyti visuomenės pasitikėjimą politinėmis institucijomis, kuris pastaruoju metu išgyvena ne pačius geriausius laikus.