Paluckas kritikuoja konservatorių retoriką dėl pasienio apsaugos
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) narys Gintautas Paluckas išreiškė savo nuomonę apie konservatorių raginimus stiprinti Lietuvos pasienio apsaugą. Jis teigė, kad šie pasiūlymai jau yra įgyvendinami ir kad šiuo metu vykdomi darbai atitinka saugumo reikalavimus.
„Konservatorių raginimai stiprinti pasienį skamba taip, lyg niekas nevyktų, tačiau realybė yra kitokia – darbai jau vyksta pagal numatytą planą,” – teigė Paluckas interviu žiniasklaidai.
Paluckas pabrėžė, kad svarbu ne tik kalbėti apie pasienio stiprinimą, bet ir realiai įgyvendinti priemones, kurios užtikrintų efektyvią apsaugą. Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad reikia atsižvelgti į esamą situaciją ir veikti pagal realius poreikius, o ne tik reaguoti į politinius raginimus.
Faktinė situacija pasienyje
Vertėtų paminėti, kad nuo 2021 metų, kai prasidėjo hibridinė ataka iš Baltarusijos pusės, Lietuva jau investavo daugiau nei 150 milijonų eurų į pasienio infrastruktūrą. Buvo pastatytas fizinis barjeras, įdiegtos modernios stebėjimo sistemos ir sustiprinta Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).
„Mes jau turime 550 kilometrų fizinio barjero, įdiegėme modernius stebėjimo įrenginius ir nuolat didiname VSAT pajėgumus. Vien 2023 metais VSAT personalas buvo padidintas 100 pareigūnų,” – paaiškino Paluckas, remdamasis oficialiais duomenimis.
Politinė dimensija
Palucko teigimu, konservatorių raginimai dažnai turi politinį atspalvį, ypač artėjant rinkimams. LSDP narys priminė, kad dabartinė Ingridos Šimonytės vyriausybė, kurioje dominuoja Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), jau ketverius metus yra atsakinga už pasienio apsaugą.
„Keista girdėti raginimus iš partijos, kuri jau ketverius metus formuoja vyriausybę ir yra tiesiogiai atsakinga už pasienio apsaugą. Jei jie mano, kad kažkas daroma nepakankamai, kodėl patys to neišsprendė būdami valdžioje?” – klausė politikas.
Paluckas ragino atsakingai vertinti situaciją ir priimti sprendimus, kurie būtų pagrįsti faktais ir realiais duomenimis.
Tarptautinis kontekstas
Lietuvos pasienio apsaugos klausimai tapo ypač aktualūs ne tik dėl migracijos krizės, bet ir dėl geopolitinės įtampos regione. Po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metais, NATO rytinis flangas, įskaitant Lietuvą, susidūrė su naujais saugumo iššūkiais.
Europos Sąjunga skyrė papildomą finansavimą išorinių sienų apsaugai, o Lietuva tapo viena iš prioritetinių šalių šioje srityje. 2023 metais ES papildomai skyrė 55 milijonus eurų Lietuvos pasienio infrastruktūrai.
Žvilgsnis už politinių žaidimų ribų
Nacionalinis saugumas neturėtų tapti politinių žaidimų įrankiu – tokia pagrindinė Palucko pozicija. Pasienio apsauga yra rimta tema, reikalaujanti ne tuščių kalbų, o konkrečių veiksmų ir tęstinumo. Jau įgyvendintos priemonės rodo, kad Lietuva rimtai žiūri į savo sienų apsaugą, tačiau svarbu išlaikyti balansą tarp saugumo poreikių ir racionalaus išteklių naudojimo.
Kaip rodo praktika, efektyviausi sprendimai gimsta ne iš politinių konfrontacijų, o iš profesionalų rekomendacijų ir tarptautinio bendradarbiavimo. Galbūt vietoj politinių kaltinimų vertėtų labiau įsiklausyti į pasienio tarnybų poreikius ir ekspertų vertinimus – tik taip galime užtikrinti, kad mūsų sienos bus apsaugotos ne tik šiandien, bet ir ilgalaikėje perspektyvoje.