Lietuvių pasirengimas ekstremalioms situacijoms: tarp valstybės atsakomybės ir asmeninės iniciatyvos
Lietuvoje vis dažniau kalbama apie pasirengimą ekstremalioms situacijoms, tačiau, pasak politikų, šioje srityje dar yra daug ką tobulinti. Lietuvos socialdemokratų partijos narys Gintautas Paluckas teigia, kad lietuviai nėra pakankamai pasiruošę galimoms ekstremalioms situacijoms, ir tai yra asmeninė kiekvieno piliečio atsakomybė.
Paluckas pabrėžia, kad nors valstybė turi savo atsakomybę užtikrinti tam tikrą pasirengimo lygį, kiekvienas žmogus taip pat turi rūpintis savo saugumu. Jis atkreipia dėmesį, kad daugelis žmonių neturi būtiniausių priemonių, kurios galėtų padėti išgyventi ekstremalios situacijos metu, pavyzdžiui, maisto atsargų, vandens, pirmosios pagalbos rinkinių ar net žibintuvėlių.
Šalies gyventojų pasiruošimo statistika
Remiantis 2022 metais Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atlikta apklausa, tik apie 27% Lietuvos gyventojų turi sukaupę maisto atsargų bent 72 valandoms, o tik 18% turi paruoštą evakuacijos planą. Situacija dar prastesnė kalbant apie specialias priemones – tik 15% apklaustųjų turi įsigiję radijo imtuvus su baterijomis, o autonominius elektros generatorius – vos 7% namų ūkių.
Situacija ypač pablogėjo po COVID-19 pandemijos, kai daugelis šeimų, anksčiau kaupusių atsargas, jas sunaudojo ir nebeatnaujino. Tuo tarpu kaimyninėje Suomijoje, kuri laikoma viena geriausiai pasiruošusių šalių pasaulyje, net 75% gyventojų turi sukaupę atsargų bent savaitei.
Politikas taip pat pastebi, kad trūksta informacijos ir švietimo apie tai, kaip elgtis ekstremalių situacijų metu. Jis siūlo, kad mokyklose ir kitose švietimo įstaigose būtų daugiau dėmesio skiriama šiai temai, kad žmonės nuo mažens būtų mokomi, kaip tinkamai reaguoti į įvairias grėsmes.
Valstybinės iniciatyvos ir jų efektyvumas
Nuo 2023 metų pradžios Lietuvoje pradėjo veikti programa „Saugi Lietuva”, kurios tikslas – didinti gyventojų sąmoningumą ir pasirengimą ekstremalioms situacijoms. Programa apima įvairius mokymus, informacinius leidinius ir mobilią aplikaciją, kuri teikia aktualią informaciją krizių metu.
Krašto apsaugos ministerija taip pat išleido atnaujintą leidinį „Ką turime žinoti apie pasirengimą ekstremalioms situacijoms ir karo metui”, kuris buvo išplatintas 200 tūkst. egzempliorių tiražu. Tačiau, kaip rodo apklausos, tik apie 30% gyventojų yra susipažinę su šiuo leidiniu.
Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos savivaldybės pradėjo organizuoti reguliarius civilinės saugos mokymus gyventojams, tačiau mažesniuose miestuose ir kaimiškose vietovėse tokių iniciatyvų vis dar trūksta.
Paluckas ragina visuomenę būti sąmoningesnę ir aktyviau domėtis savo saugumu. Jis mano, kad kiekvienas turėtų pasidomėti, kokios yra galimos grėsmės jų gyvenamojoje vietovėje ir kaip joms pasiruošti. Be to, jis skatina žmones dalyvauti mokymuose ir seminaruose, kurie padėtų geriau suprasti, kaip elgtis ekstremalių situacijų metu.
Nuo teorijos prie praktikos: ko reikia kiekvienam
Ekspertai rekomenduoja kiekvienam namų ūkiui turėti bent trijų dienų maisto ir vandens atsargas (skaičiuojant po 3 litrus vandens žmogui per dieną), pirmosios pagalbos rinkinį, nešiojamą radijo imtuvą su atsarginėmis baterijomis, žibintuvėlį, įkrautą išorinę bateriją mobiliesiems telefonams, grynųjų pinigų ir svarbių dokumentų kopijas.
Lietuvos Raudonasis Kryžius siūlo reguliariai atnaujinti šias atsargas ir bent kartą per metus peržiūrėti šeimos evakuacijos planą. Organizacija taip pat siūlo nemokamus pirmosios pagalbos kursus, kuriuose kasmet dalyvauja vis daugiau žmonių – 2023 metais tokius kursus baigė beveik 15 tūkst. Lietuvos gyventojų, palyginti su 8 tūkst. 2021 metais.
Ateities iššūkiai ir galimybės
Pasirengimas ekstremalioms situacijoms yra ne tik valstybės, bet ir kiekvieno piliečio atsakomybė. Gintautas Paluckas ragina žmones būti aktyvesnius ir sąmoningesnius, kad galėtų apsaugoti save ir savo artimuosius nuo galimų pavojų.
Geopolitinė įtampa regione, klimato kaitos sukelti gamtos reiškiniai ir kibernetinės grėsmės verčia iš naujo įvertinti mūsų pasirengimą. Nors Lietuva per pastaruosius penkerius metus padarė pažangą civilinės saugos srityje, vis dar atsiliekame nuo tokių šalių kaip Suomija, Švedija ar Estija.
Ateityje numatoma stiprinti civilinės saugos infrastruktūrą – atnaujinti slėptuves, modernizuoti perspėjimo sistemas ir didinti gyventojų švietimą. Tačiau net ir geriausios valstybinės programos bus neveiksmingos be aktyvaus piliečių įsitraukimo ir asmeninės atsakomybės.
Saugumo kultūra: nuo individualaus rūpesčio iki nacionalinio atsparumo
Kalbant apie pasirengimą ekstremalioms situacijoms, Lietuvoje pamažu formuojasi nauja saugumo kultūra. Nuo sovietmečio paveldėto pasyvumo ir nuostatos, kad „valdžia pasirūpins”, judame link suvokimo, kad kiekvienas esame atsakingi už savo ir artimųjų saugumą.
Šis pokytis neįvyks per naktį, tačiau jau matome pirmuosius ženklus – didėjantį susidomėjimą civilinės saugos kursais, augantį savanorių skaičių ir aktyvesnį bendruomenių įsitraukimą į saugumo užtikrinimą. Galbūt didžiausias iššūkis – paversti šį susidomėjimą nuolatine praktika ir įpročiais, kurie taptų mūsų kasdienybės dalimi, o ne tik reakcija į neramias naujienas.
Kaip taikliai pastebi Paluckas, „saugumas prasideda nuo mūsų pačių pasirengimo ir sąmoningumo”. Šiandien padaryti žingsniai asmeninio pasirengimo link gali būti lemiami rytojaus išbandymų akivaizdoje. Tauta, sugebanti pasirūpinti savimi krizės metu, tampa ne tik atsparesnė, bet ir mažiau pažeidžiama bet kokios išorinės grėsmės akivaizdoje.