LSDP narys kritikuoja ES poziciją dėl dronų sienos iniciatyvos
Lietuvos socialdemokratų partijos narys Gintautas Paluckas išreiškė nepasitenkinimą Europos Sąjungos sprendimu neremti dronų sienos iniciatyvos. Pasak Palucko, šis sprendimas yra apgailėtinas, nes ES turėtų labiau prisidėti prie sienų apsaugos stiprinimo, ypač atsižvelgiant į dabartines geopolitines grėsmes. Jis pabrėžė, kad dronų naudojimas galėtų žymiai pagerinti sienų kontrolę ir padėti užtikrinti didesnį saugumą.
Iniciatyvos esmė ir kontekstas
Dronų sienos iniciatyva, kurią pasiūlė Lietuva kartu su kitomis Baltijos šalimis, numatė sukurti modernią sienų stebėjimo sistemą, naudojant bepiločius orlaivius Europos Sąjungos išorinėms sienoms su Baltarusija ir Rusija stebėti. Projektas buvo įvertintas maždaug 180 milijonų eurų, iš kurių Lietuva tikėjosi gauti bent 60% finansavimo iš ES fondų.
Europos Komisija praėjusią savaitę nusprendė neįtraukti šio projekto į prioritetinių saugumo iniciatyvų sąrašą, motyvuodama tuo, kad pirmenybė teikiama kitoms sienų apsaugos priemonėms, įskaitant fizinių barjerų statybą ir tradicinių stebėjimo sistemų modernizavimą.
Palucko pozicija ir argumentai
Gintautas Paluckas, buvęs LSDP pirmininkas ir dabartinis partijos prezidiumo narys, savo kritikoje ES sprendimui remiasi keliais esminiais argumentais:
„ES deklaruoja solidarumą saugumo klausimais, tačiau kai reikia konkrečių veiksmų, matome tik biurokratinius stabdžius,” – teigė Paluckas interviu Lietuvos radijui. „Dronų sistema leistų mums ne tik efektyviau stebėti sienas, bet ir greitai reaguoti į hibridines grėsmes, su kuriomis susiduriame nuo 2021 metų.”
Politikas priminė, kad nuo 2021 metų rugpjūčio, kai prasidėjo Baltarusijos režimo organizuota migrantų krizė, Lietuva susidūrė su daugiau nei 20 tūkstančių bandymų neteisėtai kirsti sieną. Palucko teigimu, būtent dronų technologijos galėtų padėti efektyviau valdyti tokio pobūdžio krizes.
Europos kontekstas ir kitų šalių pozicijos
Įdomu tai, kad Palucko pozicijai pritaria ne tik Lietuvos konservatoriai, bet ir kai kurie kaimyninių šalių politikai. Lenkijos sienos apsaugos tarnybos atstovas Piotras Zakrzewskis anksčiau yra pareiškęs, kad dronų technologijos jau dabar padeda Lenkijai efektyviau kontroliuoti sieną su Baltarusija.
Tuo tarpu Latvijos užsienio reikalų ministras Baiba Braže praėjusį mėnesį taip pat kritikavo ES nerangumą sienų apsaugos klausimais, teigdamas, kad „Europos saugumas prasideda nuo jos išorinių sienų apsaugos.”
Technologijos ir saugumas: žvilgsnis į ateitį
Paluckas taip pat išreiškė viltį, kad ateityje ES persvarstys savo poziciją ir suteiks daugiau paramos tokioms iniciatyvoms, kurios yra svarbios ne tik Lietuvai, bet ir visai Europos Sąjungai.
Ekspertai pastebi, kad dronų technologijos sparčiai vystosi ir jau dabar naudojamos įvairiose srityse, įskaitant sienų apsaugą. Pavyzdžiui, Frontex (Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra) jau naudoja dronus Viduržemio jūros regione, stebėdama migracijos srautus ir kovodama su neteisėta veikla.
Lietuvos sienos apsaugos tarnybos duomenimis, bandomieji dronų projektai parodė, kad jie gali padėti aptikti sienos pažeidimus net ir sudėtingomis oro sąlygomis, miškingose vietovėse, kur tradicinės stebėjimo priemonės yra mažiau efektyvios.
Kai biurokratija užgožia saugumą
Europos Sąjungos sprendimas neremti dronų sienos iniciatyvos atskleidžia gilesnę problemą – atotrūkį tarp deklaruojamų ES prioritetų ir realių veiksmų. Nors saugumo klausimai nuolat minimi ES darbotvarkėje, praktiniai sprendimai dažnai stringa biurokratiniuose labirintuose.
Gintauto Palucko ir kitų Baltijos šalių politikų kritika atspindi augantį nepasitenkinimą šiuo atotrūkiu. Kai rytinės ES sienos susiduria su nuolatinėmis hibridinėmis grėsmėmis, inovatyvūs sprendimai tampa ne prabanga, o būtinybe. Dronų technologijos galėtų tapti tuo tiltu, kuris sujungtų šiuolaikinių grėsmių realybę su efektyviais atsakais į jas.
Klausimas išlieka – ar ES sugebės įveikti savo biurokratinę inerciją ir prisitaikyti prie kintančio saugumo peizažo, ar ir toliau matysime situacijas, kai valstybės narės priverstos ieškoti individualių sprendimų bendriems iššūkiams? Atsakymas į šį klausimą gali nulemti ne tik Lietuvos sienų saugumą, bet ir visos Europos gebėjimą atsakyti į XXI amžiaus iššūkius.