ES atmeta Lietuvos dronų sienos iniciatyvą: Paluckas kritikuoja sprendimą
Lietuvos politikas Gintautas Paluckas išreiškė nepasitenkinimą Europos Sąjungos sprendimu nesuteikti finansinės paramos dronų sienos iniciatyvai. Pasak Palucko, toks sprendimas yra apgailėtinas, nes ši iniciatyva galėtų reikšmingai prisidėti prie sienų apsaugos ir saugumo stiprinimo. Jis pabrėžė, kad dronų technologijos yra modernus ir efektyvus būdas stebėti sienas, ypač atsižvelgiant į dabartinius geopolitinius iššūkius. Paluckas taip pat išreiškė nusivylimą, kad ES neįvertino šios iniciatyvos svarbos ir potencialo, ir paragino ieškoti kitų būdų, kaip užtikrinti sienų saugumą.
Iniciatyvos esmė ir kontekstas
Lietuvos pasiūlyta dronų sienos iniciatyva buvo pristatyta 2022 metų pabaigoje kaip dalis kompleksinių priemonių, skirtų sustiprinti ES išorės sienas. Projektas numatė modernios stebėjimo sistemos įdiegimą, naudojant bepiločius orlaivius su termovizinėmis kameromis ir dirbtinio intelekto technologijomis, kurios padėtų identifikuoti potencialius sienos pažeidimus.
Šis projektas tapo ypač aktualus po 2021 metais prasidėjusios migracijos krizės prie Lietuvos ir Lenkijos sienų su Baltarusija, kai Aliaksandro Lukašenkos režimas pradėjo organizuoti nelegalių migrantų srautus į ES teritoriją. Vien 2021 metais Lietuvoje buvo užfiksuota daugiau nei 4000 nelegalių sienos kirtimo atvejų.
Finansavimo atmetimo priežastys
Europos Komisija, atmesdama finansavimą šiai iniciatyvai, nurodė keletą priežasčių:
- Abejonės dėl projekto ekonominio efektyvumo ilgalaikėje perspektyvoje
- Galimi privatumo ir duomenų apsaugos klausimai
- Poreikis pirmenybę teikti kitoms, jau įgyvendinamoms sienų apsaugos programoms
Komisijos atstovai neoficialiai pažymėjo, kad ES prioritetas išlieka FRONTEX agentūros stiprinimas ir integruotos sienų valdymo sistemos plėtra.
Politinė reakcija Lietuvoje
G. Paluckas nėra vienintelis politikas, kritikuojantis šį ES sprendimą. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai taip pat išreiškė susirūpinimą dėl tokio ES požiūrio. Valdančiosios koalicijos atstovai pabrėžė, kad Lietuva, kaip ES išorės sienos valstybė, susiduria su specifiniais hibridiniais iššūkiais, kuriems spręsti reikalingos inovatyvios priemonės.
„Mūsų pasienis su Baltarusija – tai ne tik Lietuvos, bet ir visos ES išorės siena. Kai kalbame apie jos apsaugą, kalbame apie visos Europos saugumą,” – teigė vienas iš projekto iniciatorių.
Tuo tarpu opozicijos atstovai pasiūlė svarstyti galimybę projektą įgyvendinti nacionalinėmis lėšomis, ieškant papildomo finansavimo iš NATO ar dvišalių susitarimų su strateginiais partneriais.
Technologiniai sprendimai ir alternatyvos
Siūlyta dronų sistema būtų apėmusi ne tik bepiločius orlaivius, bet ir integruotą duomenų analizės centrą, kuris realiu laiku apdorotų surinktą informaciją. Panašios sistemos jau sėkmingai veikia Izraelyje ir JAV-Meksikos pasienyje, kur padeda efektyviai stebėti ilgus ir sunkiai prieinamus sienos ruožus.
Ekspertai pažymi, kad tokios technologijos ne tik padeda aptikti nelegalius sienos kirtimus, bet ir užtikrina saugumo pajėgų efektyvesnį resursų paskirstymą. Be to, dronų sistemos gali veikti įvairiomis oro sąlygomis ir nakties metu, kas ypač aktualu Lietuvos klimato kontekste.
Alternatyvūs sprendimai, kuriuos dabar svarsto Lietuva, apima:
- Fizinių barjerų stiprinimą
- Papildomų stacionarių stebėjimo kamerų įrengimą
- Pasienio tarnybos personalo didinimą ir modernesnės įrangos įsigijimą
Tarp inovacijų ir biurokratijos: ką daryti toliau?
ES sprendimas atmesti dronų sienos iniciatyvą atskleidžia platesnę problematiką – atotrūkį tarp valstybių narių, tiesiogiai susiduriančių su sienų apsaugos iššūkiais, ir centralizuoto ES sprendimų priėmimo mechanizmo. Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys, dažnai jaučiasi esanti „fronto linijoje”, tačiau ne visada sulaukia adekvačios paramos iš Briuselio.
G. Palucko kritika atspindi ne tik nusivylimą konkrečiu sprendimu, bet ir didesnį susirūpinimą dėl ES gebėjimo greitai adaptuotis prie kintančių saugumo iššūkių. Tačiau, nepaisant šio atmetimo, Lietuvai atsiveria galimybė tapti regioniniu lyderiu sienų apsaugos technologijų srityje, vystant inovatyvius sprendimus kartu su privataus sektoriaus partneriais ir kaimyninėmis valstybėmis.
Kaip parodė pastarųjų metų patirtis, sienų apsauga išlieka ne tik techninis, bet ir politinis klausimas, reikalaujantis tiek inovatyvių sprendimų, tiek politinės valios juos įgyvendinti. O Lietuvai, stovinčiai ant ES ir NATO rytinio flango, tai išlieka ne pasirinkimas, o būtinybė.