Lietuvos santykiai su Kinija: tarp principų ir pragmatizmo
Lietuvos socialdemokratų partijos narys Gintautas Paluckas išreiškė susirūpinimą dėl Lietuvos politikos Kinijos atžvilgiu, teigdamas, kad ji iškrenta iš Europos Sąjungos konteksto. Pasak Palucko, Lietuvos užsienio politika turėtų būti labiau suderinta su ES bendrąja pozicija, siekiant išvengti izoliacijos ir užtikrinti efektyvesnį bendradarbiavimą su kitomis valstybėmis. Jis pabrėžė, kad dabartinė Lietuvos pozicija gali turėti neigiamų pasekmių šalies ekonomikai ir tarptautiniams santykiams. Paluckas ragina Lietuvos valdžią peržiūrėti savo strategiją ir labiau atsižvelgti į ES politiką, siekiant išlaikyti vieningą ir stiprią poziciją tarptautinėje arenoje.
Istorinis kontekstas ir dabartinė situacija
Lietuvos ir Kinijos santykiai pastaraisiais metais tapo ypač įtempti po 2021 m. sprendimo leisti Taivanui atidaryti atstovybę Vilniuje, naudojant „Taivano” pavadinimą. Šis žingsnis sukėlė Pekino pasipiktinimą, nes Kinija laiko Taivaną savo provincija ir griežtai reaguoja į bet kokius bandymus pripažinti jo nepriklausomybę.
Reaguodama į šį sprendimą, Kinija ėmėsi ekonominio spaudimo priemonių – apribojo prekybą su Lietuva, sustabdė geležinkelio krovinių gabenimą ir blokavo lietuviškų prekių importą. Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos duomenų, dėl šio konflikto Lietuvos eksportas į Kiniją 2022 m. sumažėjo beveik 80%.
ES pozicija ir Lietuvos išskirtinumas
Europos Sąjunga oficialiai laikosi „vienos Kinijos” politikos, pripažindama Kinijos Liaudies Respubliką kaip vienintelę teisėtą Kinijos vyriausybę, tačiau tuo pat metu palaiko neformalius ekonominius ir kultūrinius ryšius su Taivanu.
Paluckas pažymi, kad Lietuva pasirinko griežtesnę poziciją nei daugelis ES šalių. „Mūsų užsienio politika neturėtų būti grindžiama tik vertybiniais principais, ignoruojant pragmatinius interesus. Vokietija, Prancūzija ir kitos ES valstybės sugeba derinti vertybinę politiką su ekonominiais interesais,” – teigia politikas.
Europos Komisija išreiškė solidarumą su Lietuva ir net inicijavo bylą prieš Kiniją Pasaulio prekybos organizacijoje dėl diskriminacinių prekybos praktikų, tačiau kartu skatina dialogą ir įtampų mažinimą.
Ekonominės pasekmės
Konfliktas su Kinija jau turėjo apčiuopiamų pasekmių Lietuvos verslui. Lietuvos baldų, lazerių ir maisto produktų gamintojai prarado Kinijos rinką, o kai kurios įmonės buvo priverstos ieškoti alternatyvių tiekimo grandinių.
Nors Taivanas pažadėjo investicijas į Lietuvą ir įsteigė 200 milijonų dolerių investicinį fondą, ekonomistai pabrėžia, kad šios priemonės negali visiškai kompensuoti prarastos Kinijos rinkos, ypač ilguoju laikotarpiu.
„Lietuva yra maža šalis su atvira ekonomika, todėl mums ypač svarbu išlaikyti gerus santykius su visomis didžiosiomis ekonomikomis,” – pabrėžia Paluckas.
Balanso paieškos: tarp drąsos ir išminties
Lietuvos užsienio politikos kursas Kinijos atžvilgiu kelia diskusijas ne tik politiniuose, bet ir akademiniuose sluoksniuose. Vieni giria Lietuvą už principingumą ir vertybinę politiką, kiti ragina ieškoti subtilesnio balanso.
Paluckas siūlo peržiūrėti dabartinę strategiją, tačiau nepaneigia vertybinės politikos svarbos. „Turime ginti demokratiją ir žmogaus teises, tačiau tai darydami neturėtume izoliuotis nuo Europos partnerių ar tapti vieninteliais taikiniais Kinijos ekonominėms sankcijoms,” – teigia jis.
Šiame sudėtingame geopolitiniame žaidime Lietuva turi rasti savo kelią – išlikti ištikima savo vertybėms, bet kartu nepamiršti pragmatinių interesų. Galbūt tikroji išmintis slypi ne konfrontacijoje ar nuolaidžiavime, o sugebėjime kalbėtis, išlaikant aiškius principus, bet vengiant nereikalingos izoliacijos. Juk istorija rodo, kad mažos valstybės išlikimą lemia ne tik drąsa, bet ir diplomatinis lankstumas.