Paluckas: Karinių poligonų plėtra vykdoma atsakingai, grėsmių bendruomenėms nėra
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) narys Gintautas Paluckas teigia, kad šiuo metu nėra jokios grėsmės, jog kuriame nors Lietuvos rajone būtų įkurtas karinis poligonas. Pasak jo, tokios kalbos yra nepagrįstos ir neturėtų kelti nerimo vietos gyventojams.
„Visuomenėje sklindančios kalbos apie staigų ir nederintą naujų poligonų steigimą neturi realaus pagrindo. Bet koks karinis objektas būtų planuojamas tik po išsamių konsultacijų su bendruomenėmis,” – pabrėžė Paluckas.
Politikas priminė, kad Lietuvoje šiuo metu veikia penki pagrindiniai kariniai poligonai – Pabradės, Gaižiūnų, Kazlų Rūdos, Kairių ir Ruklos. Pastaraisiais metais daugiausia dėmesio buvo skiriama jau esamų poligonų modernizavimui, o ne naujų steigimui.
Gynybos stiprinimas derinamas su bendruomenių interesais
Paluckas atkreipė dėmesį, kad 2023 m. Krašto apsaugos ministerija skyrė daugiau nei 40 mln. eurų karinės infrastruktūros plėtrai, tačiau didžioji dalis šių lėšų buvo nukreipta į jau veikiančių objektų atnaujinimą.
„Lietuvos kariuomenė ir toliau siekia stiprinti šalies gynybinius pajėgumus, tačiau tai daroma atsižvelgiant į gyventojų interesus ir aplinkosaugos reikalavimus,” – akcentavo LSDP narys.
Jis taip pat pažymėjo, kad Lietuva, būdama NATO nare, privalo užtikrinti tinkamas sąlygas tiek nacionalinėms, tiek sąjungininkų pajėgoms treniruotis, tačiau tai nereiškia, kad sprendimai priimami neatsižvelgiant į vietos gyventojų nuomonę.
Ankstesnės patirtys rodo bendradarbiavimo svarbą
Ankstesni bandymai plėsti karinius objektus Lietuvoje parodė, kad dialogas su bendruomenėmis yra būtinas. 2021-2022 metais kilę nesutarimai dėl galimos Rūdninkų poligono plėtros Šalčininkų rajone tapo svarbiu precedentu, kai gyventojų nuomonė turėjo reikšmingos įtakos sprendimų priėmimui.
„Turime mokytis iš praeities. Bet koks sprendimas dėl karinės infrastruktūros turi būti priimamas tik įvertinus visus aspektus – nuo strateginės svarbos iki poveikio vietos bendruomenėms ir aplinkai,” – paaiškino Paluckas.
Karinis saugumas bendrame kontekste
Ekspertai pastebi, kad Lietuvos gynybos politika pastaruoju metu tapo labiau orientuota į hibridinių grėsmių atremimą ir NATO rytinio flango stiprinimą. 2023 m. Lietuva pasiekė ir viršijo NATO reikalavimą skirti 2% BVP gynybai – šiuo metu šis rodiklis siekia 2,52%.
Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, didžioji dalis gynybos biudžeto skiriama moderniai ginkluotei įsigyti, karių aprūpinimui ir mokymams, o infrastruktūros plėtra vykdoma nuosekliai ir planingai.
Strateginė pusiausvyra: tarp gynybos ir žmonių gerovės
Poligonų klausimas išlieka jautri tema daugelyje Europos šalių. Kaimyninėje Lenkijoje 2022-2023 m. vyko intensyvios diskusijos dėl karinių poligonų plėtros, o Vokietijoje bendruomenių įtraukimas į sprendimų priėmimą tapo privalomu elementu planuojant karinę infrastruktūrą.
Lietuvos patirtis rodo, kad gynybos stiprinimas ir vietos gyventojų interesų užtikrinimas nėra nesuderinami dalykai. Šiuolaikinė gynybos politika reikalauja ne tik karinių sprendimų, bet ir socialinio dialogo. Kaip pažymėjo Paluckas, svarbu išlaikyti pusiausvyrą tarp nacionalinio saugumo poreikių ir žmonių kasdienio gyvenimo kokybės – tik tada galime kalbėti apie tikrą ir tvarų saugumą, kuris tarnauja ne abstrakčiai idėjai, bet konkrečiai bendruomenei.