Ministerijos atsisako papildomo sveikatos draudimo darbuotojams
Nuo kitų metų ministerijos nebeperka darbuotojams papildomo sveikatos draudimo, pranešė socialdemokratų frakcijos narys Gintautas Paluckas. Šis sprendimas priimtas siekiant sumažinti valstybės išlaidas ir užtikrinti, kad viešosios lėšos būtų naudojamos efektyviau.
Pasak Palucko, ministerijų darbuotojai ir toliau turės galimybę naudotis privalomuoju sveikatos draudimu, kuris užtikrina pagrindines sveikatos priežiūros paslaugas.
Šis žingsnis yra dalis platesnių pastangų optimizuoti viešojo sektoriaus išlaidas ir užtikrinti, kad valstybės biudžetas būtų naudojamas tikslingai. Paluckas pabrėžė, kad svarbu užtikrinti, jog viešosios lėšos būtų skiriamos ten, kur jų labiausiai reikia, ir kad būtų išvengta perteklinių išlaidų.
Taupymo priemonių kontekstas
Papildomo sveikatos draudimo atsisakymas įsilieja į platesnį vyriausybės taupymo priemonių paketą, kuriuo siekiama subalansuoti valstybės biudžetą. Remiantis Finansų ministerijos duomenimis, vien už ministerijų darbuotojų papildomą sveikatos draudimą kasmet buvo išleidžiama apie 1,2 mln. eurų.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 14 ministerijų, kuriose dirba apie 4000 darbuotojų. Papildomas sveikatos draudimas jiems suteikdavo galimybę gauti odontologijos paslaugas, profilaktinius sveikatos patikrinimus bei kitas paslaugas, kurių nekompensuoja privalomasis sveikatos draudimas.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narė Rasa Budbergytė pažymėjo, kad „valstybės tarnautojai negali turėti privilegijų, kurių neturi kiti viešojo sektoriaus darbuotojai, ypač sunkmečiu”.
Darbuotojų reakcija
Profesinių sąjungų atstovai jau išreiškė nepasitenkinimą šiuo sprendimu. Valstybės tarnautojų profesinės sąjungos pirmininkas Arvydas Juozaitis teigė, kad „tai dar vienas smūgis valstybės tarnybos patrauklumui”.
„Papildomas sveikatos draudimas buvo viena iš nedaugelio priemonių, kuri bent iš dalies kompensavo nekonkurencingus valstybės tarnautojų atlyginimus. Atsisakius šios priemonės, dar labiau sumažės galimybės pritraukti ir išlaikyti aukštos kvalifikacijos specialistus”, – sakė A. Juozaitis.
Biudžeto realijos: tarp taupymo ir efektyvumo
Papildomo sveikatos draudimo atsisakymas yra tik viena iš daugelio taupymo priemonių, kurių imasi vyriausybė. Šiais metais valstybės biudžeto deficitas siekia 4,9% BVP, o kitais metais planuojama jį sumažinti iki 3,5%.
Ekonomistai pastebi, kad taupymas viešajame sektoriuje yra būtinas, tačiau svarbu išlaikyti balansą tarp taupymo ir valstybės tarnybos efektyvumo. Vilniaus universiteto ekonomikos profesorius Romas Lazutka pabrėžia, kad „mechaniškas išlaidų karpymas gali duoti trumpalaikį efektą, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje gali pakenkti viešojo sektoriaus kokybei”.
Tuo tarpu finansų ministrė Gintarė Skaistė anksčiau yra pareiškusi, kad „taupymas prasideda nuo pačios valstybės, ir tik tada galime reikalauti suveržti diržus iš kitų”.
Taupymo kaina: ką prarandame ir ką laimime?
Nors papildomo sveikatos draudimo atsisakymas leis sutaupyti biudžeto lėšų, kyla klausimas, ar šis sprendimas nesukels didesnių problemų ateityje. Valstybės tarnyba jau dabar susiduria su kvalifikuotų specialistų trūkumu, o atlyginimų skirtumas tarp viešojo ir privataus sektoriaus kai kuriose srityse siekia 30-40%.
Taupymo priemonės visuomet turi savo kainą. Šiuo atveju sutaupyti pinigai gali virsti sumažėjusiu valstybės tarnybos patrauklumu, padidėjusia darbuotojų kaita ir, galiausiai, prastesne viešųjų paslaugų kokybe. Tačiau kartu tai yra ženklas, kad valstybė rimtai žiūri į biudžeto balansavimą ir siekia užtikrinti, kad mokesčių mokėtojų pinigai būtų naudojami ten, kur jų labiausiai reikia. Galbūt tai paskatins ir platesnę diskusiją apie tai, kaip iš tiesų turėtų atrodyti moderni, efektyvi ir patraukli valstybės tarnyba XXI amžiuje.