Lietuvoje ieškoma vietos naujam kariniam poligonui pietinėje šalies dalyje
Lietuvoje ieškoma vietos naujam kariniam poligonui, kuris būtų įrengtas pietinėje šalies dalyje. Šis sprendimas priimtas siekiant sustiprinti šalies gynybinius pajėgumus ir užtikrinti tinkamas sąlygas kariuomenės pratyboms. Naujo poligono įrengimas yra svarbus žingsnis, atsižvelgiant į geopolitinę situaciją ir būtinybę užtikrinti nacionalinį saugumą.
Galimos lokacijos ir kriterijai
Šiuo metu vyksta intensyvios diskusijos ir vertinimai, siekiant rasti tinkamiausią vietą, kuri atitiktų visus reikalavimus. Svarstomos kelios galimos vietovės, tačiau galutinis sprendimas dar nėra priimtas. Svarbu, kad pasirinkta vieta būtų strategiškai patogi ir atitiktų aplinkosaugos bei kitus teisės aktų reikalavimus.
Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, naujam poligonui reikalingas maždaug 20 000 hektarų plotas. Tarp potencialių lokacijų minimos teritorijos Lazdijų, Alytaus ir Varėnos rajonuose. Šios vietovės patrauklios dėl savo geografinės padėties – jos yra pakankamai arti Suvalkų koridoriaus, kuris laikomas vienu strategiškai jautriausių regionų NATO rytiniame flange.
Vertinant galimas vietas, atsižvelgiama į kelis esminius kriterijus:
- Tinkamą atstumą nuo tankiai apgyvendintų teritorijų
- Patogų susisiekimą su pagrindiniais keliais
- Minimalų poveikį „Natura 2000” saugomoms teritorijoms
- Geologines ir hidrologines sąlygas
- Žemės nuosavybės struktūrą
Strateginė reikšmė NATO kontekste
Naujo karinio poligono įrengimas tiesiogiai susijęs su NATO rytinio flango stiprinimu. Po 2022 m. prasidėjusios Rusijos invazijos į Ukrainą, Aljanso šalys sutarė ženkliai didinti karinius pajėgumus Baltijos regione. Lietuva įsipareigojo sukurti infrastruktūrą, kuri leistų priimti ir apmokyti didesnius sąjungininkų kontingentus.
Vokietijos brigados dislokavimas Lietuvoje taip pat kelia naujus reikalavimus treniruočių infrastruktūrai. Dabartiniai Lietuvos poligonai – Pabradėje, Gaižiūnuose ir Kazlų Rūdoje – nebegali patenkinti visų poreikių dėl riboto ploto ir intensyvaus naudojimo.
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas yra pabrėžęs, kad „naujas poligonas būtų naudojamas ne tik Lietuvos kariuomenės, bet ir sąjungininkų mokymams, įskaitant tarptautines pratybas, kurios tampa vis didesnės apimties”.
Ekonominė nauda regionui
Naujo poligono įrengimas taip pat turėtų teigiamai paveikti vietos ekonomiką, nes tai sukurs naujas darbo vietas ir pritrauks investicijas į regioną. Be to, tai suteiks galimybę kariuomenei efektyviau vykdyti mokymus ir pratybas, kas yra itin svarbu siekiant užtikrinti šalies gynybą.
Preliminariais skaičiavimais, poligono statybos ir įrengimo darbai galėtų sukurti apie 500-700 laikinų darbo vietų, o jam pradėjus veikti, nuolatinį darbą gautų maždaug 200-300 civilių specialistų. Tai būtų reikšmingas postūmis pietiniams Lietuvos regionams, kurie susiduria su demografiniais iššūkiais ir ekonominio vystymosi sunkumais.
Be tiesioginių darbo vietų, poligonas paskatintų ir netiesioginį ekonominį aktyvumą – viešbučių, maitinimo įstaigų, transporto ir kitų paslaugų sektorių plėtrą. Tarptautinių pratybų metu į regioną atvyktų tūkstančiai karių, kurie naudotųsi vietinėmis paslaugomis.
Visuomenės įtraukimas ir aplinkosaugos aspektai
Visuomenė ir vietos bendruomenės yra informuojamos apie šiuos planus, siekiant užtikrinti skaidrumą ir įtraukti gyventojus į sprendimų priėmimo procesą. Tikimasi, kad naujo poligono įrengimas bus sėkmingai įgyvendintas, atsižvelgiant į visus suinteresuotų šalių poreikius ir lūkesčius.
Krašto apsaugos ministerija jau surengė keletą viešų konsultacijų su potencialių vietovių gyventojais. Kai kuriose bendruomenėse kyla nerimas dėl galimo triukšmo, intensyvesnio transporto judėjimo ir poveikio aplinkai. Ministerija užtikrina, kad bus atliktas išsamus poveikio aplinkai vertinimas ir įgyvendintos reikalingos kompensacinės priemonės.
Aplinkos ministerijos atstovai pabrėžia, kad renkantis vietą poligonui, bus stengiamasi išvengti vertingiausių gamtinių teritorijų. Planuojama, kad apie 30% poligono teritorijos išliks natūrali, o tai gali netgi padėti apsaugoti kai kurias teritorijas nuo intensyvios žemės ūkio veiklos ar urbanizacijos.
Gynybos mozaika: ką reiškia naujas poligonas Lietuvos saugumui
Naujo karinio poligono įrengimas pietinėje Lietuvos dalyje nėra vien tik infrastruktūrinis projektas – tai esminė Lietuvos gynybos sistemos dalis, atspindinti šalies požiūrį į nacionalinį saugumą. Geopolitinių įtampų akivaizdoje Lietuva žengė ryžtingą žingsnį, skirdama gynybai 3% BVP ir stiprindama karinius pajėgumus.
Poligonas pietinėje šalies dalyje užpildys svarbią spragą – suteiks galimybę vykdyti kompleksines pratybas arčiau strategiškai jautrių regionų. Kartu tai signalas sąjungininkams, kad Lietuva rimtai žiūri į savo įsipareigojimus NATO ir yra pasirengusi investuoti į bendrą saugumą.
Nepaisant iššūkių derinant karinius poreikius su aplinkosaugos reikalavimais ir vietos bendruomenių interesais, šis projektas turi potencialo tapti sėkmingu pavyzdžiu, kaip gynybos infrastruktūros plėtra gali būti derinama su regionine plėtra ir tvarumo principais. Tikėtina, kad per artimiausius 3-5 metus Lietuva ne tik turės naują modernų poligoną, bet ir sustiprins savo, kaip patikimos NATO narės, pozicijas.