Partnerystės įstatymo ateitis Lietuvoje: neapibrėžtumai ir iššūkiai
Lietuvos socialdemokratų partijos narys Gintautas Paluckas teigia, kad šiuo metu nėra aišku, kada galėtų būti parengtas partnerystės įstatymo projektas. Pasak jo, šis klausimas yra sudėtingas ir reikalauja išsamaus aptarimo bei diskusijų tiek partijos viduje, tiek su kitomis politinėmis jėgomis. Paluckas pabrėžia, kad svarbu rasti kompromisą, kuris atitiktų visuomenės lūkesčius ir būtų priimtinas daugumai. Jis taip pat pažymi, kad partnerystės įstatymo svarstymas yra dalis platesnės diskusijos apie žmogaus teises ir lygybę Lietuvoje. Šiuo metu nėra nustatyta konkreti data, kada šis projektas galėtų būti pateiktas svarstymui Seime.
Partnerystės įstatymo istorija Lietuvoje
Partnerystės įstatymo klausimas Lietuvoje keliamas jau daugiau nei dešimtmetį. Pirmieji bandymai įteisinti civilinę partnerystę siekia 2011-2012 metus, kai buvo parengti pirmieji įstatymo projektai. Tačiau nė vienas iš jų nesulaukė pakankamo politinio palaikymo.
2021 metais partnerystės įstatymo projektas vėl buvo pateiktas Seimui, tačiau po pateikimo jam pritrūko vos trijų balsų, kad būtų pradėtas svarstyti. Už balsavo 63 Seimo nariai, prieš – 58, susilaikė 7 parlamentarai. Projektui priimti reikėjo mažiausiai 66 balsų.
Visuomenės nuomonės kaita
Pastaraisiais metais visuomenės požiūris į partnerystės įstatymą pamažu kinta. 2023 metų apklausos duomenimis, apie 30% Lietuvos gyventojų palaiko tos pačios lyties asmenų partnerystės įteisinimą, kai 2016 metais šis skaičius siekė vos 12%. Tai rodo, kad visuomenė tampa atviresnė šiam klausimui, nors palaikymas išlieka mažesnis nei Vakarų Europos šalyse.
Tarptautinis kontekstas
Lietuva išlieka viena iš nedaugelio Europos Sąjungos valstybių, kurioje nėra įteisinta nei tos pačios lyties asmenų partnerystė, nei santuoka. Iš 27 ES valstybių narių, 22 jau turi įteisinusios vienokią ar kitokią partnerystės formą. 2023 metais Europos Žmogaus Teisių Teismas priėmė sprendimą byloje prieš Lenkiją, nurodydamas, kad valstybės privalo užtikrinti teisinę apsaugą tos pačios lyties poroms.
Politinės perspektyvos
G. Paluckas, buvęs LSDP pirmininkas, ne kartą yra pabrėžęs, kad socialdemokratai remia partnerystės įstatymo priėmimą, tačiau pripažįsta, kad šiuo metu Seime trūksta politinės valios šiam žingsniui. Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija taip pat yra tarp aktyviausių partnerystės įstatymo rėmėjų.
Tuo tarpu konservatyvesnės jėgos, tokios kaip Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, yra susiskaldžiusios šiuo klausimu. Dalis TS-LKD narių remia partnerystę, kiti griežtai pasisako prieš.
Kelias pirmyn: tarp vilties ir realybės
Partnerystės įstatymo ateitis Lietuvoje išlieka miglota. Nors visuomenės parama pamažu auga, o tarptautinis spaudimas didėja, politinė realybė rodo, kad artimiausiu metu proveržio gali ir nebūti. Palucko žodžiai apie būtinybę rasti kompromisą atspindi sudėtingą situaciją – įstatymas turi būti pakankamai progresyvus, kad užtikrintų realią teisinę apsaugą poroms, bet kartu pakankamai nuosaikus, kad sulauktų reikiamos politinės paramos.
Artėjant 2024 metų Seimo rinkimams, partnerystės klausimas neabejotinai taps vienu iš kampanijos temų. Ar naujasis Seimas turės politinės valios žengti šį žingsnį, priklausys ne tik nuo rinkimų rezultatų, bet ir nuo to, kaip partijos sugebės rasti bendrą kalbą šiuo jautriu klausimu. Kol kas tiek Paluckas, tiek kiti politikai vengia konkrečių datų ir pažadų, puikiai suprasdami, kad kelias link partnerystės įstatymo priėmimo išlieka ilgas ir duobėtas.