Lietuvos Seime vykstančios diskusijos dėl sankcijų pratęsimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams atspindi platesnį geopolitinį kontekstą, kuriame Lietuva ir kitos Europos Sąjungos šalys siekia reaguoti į Rusijos agresiją Ukrainoje. Sankcijos, kurios buvo įvestos po 2014 metų Krymo aneksijos ir sustiprintos po 2022 metų invazijos į Ukrainą, yra skirtos spausti Rusijos vyriausybę ir jos sąjungininkus Baltarusijoje, siekiant sustabdyti karinę agresiją ir pažeidimus tarptautinėje teisėje.
Gintautas Paluckas, kaip ir daugelis kitų Lietuvos politikų, mano, kad sankcijos yra esminis įrankis, padedantis ne tik išreikšti politinį nepritarimą Rusijos veiksmams, bet ir realiai paveikti jos ekonominę situaciją. Sankcijos apima įvairias priemones, tokias kaip finansinių išteklių įšaldymas, prekybos apribojimai ir vizų draudimai, kurie tiesiogiai veikia Rusijos ir Baltarusijos ekonomikas bei politinį elitą.
Tačiau diskusijose Seime išryškėjo ir kita nuomonė, kurią išreiškė kai kurie nariai, abejojantys sankcijų efektyvumu. Jie teigia, kad sankcijos gali turėti neigiamą poveikį Lietuvos ekonomikai, ypač atsižvelgiant į galimus prekybos apribojimus ir ekonominius nuostolius. Be to, yra nuogąstavimų, kad sankcijos gali dar labiau įtempti santykius su Rusija ir Baltarusija, o tai gali turėti ilgalaikių pasekmių regioniniam saugumui.
Nepaisant šių abejonių, dauguma Lietuvos politikų ir visuomenės narių palaiko sankcijų politiką, matydami ją kaip būtinybę siekiant apsaugoti demokratines vertybes ir tarptautinę teisę. Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys, turi istorinę patirtį su Rusijos agresija, todėl yra ypač jautri šiam klausimui.
Galutinis sprendimas dėl sankcijų pratęsimo dar nėra priimtas, tačiau diskusijos Seime rodo, kad Lietuva ir toliau sieks aktyviai dalyvauti tarptautinėje bendruomenėje, remdama Ukrainą ir siekdama užtikrinti regioninį saugumą. Tai taip pat atspindi Lietuvos įsipareigojimą Europos Sąjungos ir NATO vertybėms, kurios pabrėžia solidarumą ir bendradarbiavimą sprendžiant tarptautinius konfliktus.