Paluckas kritikuoja Seimo viešbučio naudojimo praktiką
Lietuvos Seimo narys Gintautas Paluckas išreiškė nuomonę, kad parlamentarai, turintys nuosavą būstą Vilniuje, neturėtų pretenduoti į Seimo viešbutį. Jis teigia, kad tokia praktika yra neteisinga ir nesąžininga kitų atžvilgiu, ypač atsižvelgiant į tai, kad Seimo viešbutis yra skirtas tiems, kurie neturi galimybės gyventi sostinėje.
Paluckas pabrėžė, kad šis klausimas turėtų būti sprendžiamas siekiant užtikrinti teisingumą ir efektyvų valstybės lėšų naudojimą. Jis taip pat pažymėjo, kad šiuo metu egzistuojanti sistema gali būti piktnaudžiaujama, todėl būtina peržiūrėti ir atnaujinti taisykles, reglamentuojančias Seimo viešbučio naudojimą.
Šis pasiūlymas sulaukė įvairių reakcijų tarp politikų, tačiau Paluckas tikisi, kad diskusijos šia tema paskatins pokyčius ir padės užtikrinti skaidresnį viešųjų išteklių valdymą.
Dabartinė situacija ir statistika
Remiantis Seimo kanceliarijos duomenimis, šiuo metu Seimo viešbutyje gyvena apie 60 parlamentarų. Tačiau nėra viešai skelbiama, kiek iš jų turi nuosavus būstus Vilniuje ar jo apylinkėse. Seimo viešbutis, įsikūręs Gedimino prospekte, valstybei kainuoja apie 500 tūkst. eurų per metus, įskaitant komunalinius mokesčius ir priežiūrą.
Pagal galiojančius teisės aktus, Seimo nariai iš regionų turi teisę naudotis Seimo viešbučiu arba gauti kompensaciją už būsto nuomą. 2023 metais tokia kompensacija siekė iki 1050 eurų per mėnesį. Įdomu tai, kad dabartinės taisyklės nenumato jokių apribojimų dėl nuosavo būsto turėjimo – tai reiškia, kad parlamentaras, turintis butą ar namą Vilniuje, vis tiek gali pretenduoti į nemokamą apgyvendinimą valstybės lėšomis.
Palucko siūlymai ir argumentai
Gintautas Paluckas, buvęs Socialdemokratų partijos pirmininkas, siūlo konkretų taisyklių pakeitimą – įvesti reikalavimą deklaruoti turimą nekilnojamąjį turtą Vilniaus mieste ir rajone. Parlamentarai, turintys tinkamą gyventi būstą, negalėtų pretenduoti į Seimo viešbutį.
„Tai elementarus sąžiningumo klausimas. Jei turi kur gyventi, kodėl valstybė turėtų tau dar kartą mokėti už būstą? Tai dvigubas naudojimasis privilegijomis”, – teigia Paluckas.
Jis taip pat pabrėžia, kad toks pakeitimas leistų sutaupyti mokesčių mokėtojų pinigus ir efektyviau naudoti ribotus valstybės išteklius. Pasak jo, sutaupytos lėšos galėtų būti nukreiptos į kitas sritis, pavyzdžiui, regionų plėtrą ar socialines programas.
Kitų politikų reakcijos
Palucko iniciatyva sulaukė įvairių atsiliepimų iš kolegų. Konservatorių frakcijos narys Mindaugas Lingė pažymėjo, kad tokį pasiūlymą reikėtų detaliau išdiskutuoti, nes kai kurie parlamentarai gali turėti būstus, kurie nėra tinkami nuolatiniam gyvenimui dėl dydžio ar kitų priežasčių.
Tuo tarpu Laisvės partijos atstovė Ieva Pakarklytė visiškai pritaria Palucko pozicijai: „Tai visiškai logiškas pasiūlymas. Jei turi savo būstą, naudokis juo. Seimo viešbutis turėtų būti skirtas tiems, kas atvyksta iš regionų ir neturi kur apsistoti Vilniuje.”
Valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys Aurelijus Veryga siūlo dar griežtesnį variantą – jo nuomone, Seimo viešbutis apskritai galėtų būti panaikintas, o visiems parlamentarams mokama vienoda kompensacija transporto ir apgyvendinimo išlaidoms padengti.
Skaidrumo beieškant: ne tik Lietuvos problema
Parlamentarų privilegijų klausimas aktualus ne tik Lietuvoje. Pavyzdžiui, Estijoje parlamentarai iš regionų gauna fiksuotą kompensaciją už būsto nuomą, tačiau turi pateikti nuomos sutartį ir įrodyti, kad neturi nuosavo būsto Taline. Latvijoje taip pat taikoma panaši praktika.
Skandinavijos šalyse parlamentarai dažnai naudojasi specialiais apartamentais, tačiau taikomi griežti skaidrumo reikalavimai. Pavyzdžiui, Švedijoje visa informacija apie parlamentarų išlaidas ir kompensacijas yra viešai prieinama.
Pinigai ir principai: kur brėžiame ribą?
Diskusija apie Seimo viešbutį iš tiesų atspindi platesnį klausimą – kaip užtikrinti politikų darbo sąlygas nepiktnaudžiaujant mokesčių mokėtojų pinigais. Palucko iškelta problema verčia susimąstyti apie skaidrumo ir teisingumo principus valstybės valdyme.
Kol kas nėra aišku, ar Palucko siūlymas sulauks pakankamo palaikymo Seime, tačiau akivaizdu, kad tokios diskusijos yra būtinos siekiant tobulinti sistemą. Galbūt šį kartą parlamentarai parodys, kad geba kritiškai pažvelgti į savo privilegijas ir priimti sprendimus, kurie atspindėtų ne asmeninę naudą, o visuomenės interesus. Juk politikų elgesys su viešaisiais finansais – vienas geriausių jų vertybių lakmuso popierėlių.