Teisėjas reikalauja 95 tūkst. eurų kompensacijos už panaikintus įtarimus
Lietuvos teisėjas Valdas Kaminskas, kuriam buvo panaikinti įtarimai korupcijos byloje, kreipėsi į valstybę dėl neturtinės žalos atlyginimo. Jis prašo 95 tūkstančių eurų kompensacijos už patirtą moralinę žalą. Teisėjas teigia, kad dėl jam pareikštų įtarimų buvo pažeista jo reputacija ir orumas, o tai turėjo neigiamą poveikį jo profesinei ir asmeninei gyvenimo sferoms.
Kaminskas pabrėžia, kad kaltinimai buvo nepagrįsti ir sukėlė jam didelį stresą bei nepatogumus. Šis atvejis atkreipė visuomenės dėmesį į teisėsaugos veiksmus ir jų poveikį asmenų gyvenimui, ypač kai kaltinimai vėliau pasirodo esantys nepagrįsti. Valstybės institucijos dar neatsakė į teisėjo prašymą, tačiau ši situacija gali tapti precedentu panašiems atvejams ateityje.
Bylos aplinkybės ir chronologija
Teisėjas V. Kaminskas, dirbantis Lietuvos apeliaciniame teisme, buvo sulaikytas 2020 metų vasario mėnesį, kai Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradėjo tyrimą dėl galimos korupcijos teismų sistemoje. Tuomet pareigūnai atliko kratas jo namuose ir darbo vietoje, o teisėjas buvo nušalintas nuo pareigų. Įtarimai buvo susiję su galimu kyšininkavimu ir prekyba poveikiu nagrinėjant civilines bylas.
Po beveik dvejų metų tyrimo, 2022 metų pradžioje, Generalinė prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą teisėjo atžvilgiu dėl nepakankamų įrodymų. Prokurorai pripažino, kad surinkti duomenys nepatvirtino pirminių įtarimų pagrįstumo.
Teisėjo argumentai
Savo ieškininiame pareiškime V. Kaminskas nurodo, kad dėl nepagrįstų įtarimų:
- Buvo privertas nedirbti teisėjo darbo beveik dvejus metus
- Patyrė reikšmingus finansinius nuostolius
- Susidūrė su visuomenės pasmerkimu ir žiniasklaidos dėmesiu
- Pablogėjo jo sveikatos būklė dėl patirto streso
- Nukentėjo santykiai su šeimos nariais ir kolegomis
Anot teisėjo advokatės Raimondos Kairevičienės, „valstybė turi prisiimti atsakomybę už teisėsaugos institucijų veiksmus, kai jie nepagrįstai pažeidžia asmens teises ir laisves. Ypač jautriai tokios situacijos vertintinos, kai jos paliečia teisėjus, kurių nepriklausomumas yra konstituciškai saugoma vertybė”.
Panašūs precedentai Lietuvoje
Lietuvos teismų praktikoje jau yra buvę atvejų, kai valstybė privalėjo atlyginti žalą asmenims, nukentėjusiems nuo nepagrįsto baudžiamojo persekiojimo. 2019 metais buvęs Garliavos apylinkės teismo teisėjas gavo 47 tūkst. eurų kompensaciją po to, kai jam pareikšti įtarimai kyšininkavimu buvo pripažinti nepagrįstais.
Teisės ekspertai pastebi, kad tokių bylų daugėja, o priteisiamos kompensacijos auga. Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas dr. Remigijus Merkevičius teigia: „Teisėsaugos institucijos turi kruopščiai įvertinti turimus duomenis prieš pradėdamos viešą baudžiamąjį persekiojimą, ypač prieš pareikšdamos įtarimus aukšto rango pareigūnams ar teisėjams, kurių reputacija yra ypač jautri bet kokiems kaltinimams”.
Teisingumo kaina: kai sistema klysta
Teisėjo V. Kaminsko atvejis atskleidžia sudėtingą balansą tarp teisėsaugos pareigos tirti galimus nusikaltimus ir asmens teisės į reputaciją bei orumą. Kai sistema suklumpa, jos klaidos kaina gali būti matuojama ne tik finansiniais nuostoliais, bet ir sulaužytais gyvenimais, pažeistais santykiais bei prarastu pasitikėjimu.
Šis atvejis verčia susimąstyti apie teisėsaugos institucijų atsakomybę ir atskaitomybę. Nekaltumo prezumpcija, nors ir įtvirtinta įstatymuose, praktikoje dažnai užgožiama sensacingų antraščių ir visuomenės nuosprendžio. Teisėjo Kaminsko istorija primena, kad teisingumas turi būti vykdomas ne tik baudžiant kaltus, bet ir apsaugant nekaltus nuo nepagrįstų kaltinimų naštos.
Ar 95 tūkstančiai eurų yra adekvati kompensacija už sugriautą reputaciją ir dvejus prarastus karjeros metus? Šį klausimą teks atsakyti teismui, tačiau viena aišku – jokia finansinė kompensacija negali visiškai atlyginti moralinės žalos, kurią patiria nepagrįstai apkaltinti asmenys.