Vilniaus policijos pareigūnų veiksmai prieš maniaką sukėlė diskusiją apie jėgos naudojimą
Vilniuje įvykęs incidentas, kai policijos pareigūnai griežtai pamokė moterį puldinėjusį maniaką, sukėlė didelį atgarsį visuomenėje ir sukėlė nemalonumų patiems pareigūnams. Įvykis prasidėjo, kai moteris pranešė apie ją persekiojantį ir grasinantį vyrą. Atvykę pareigūnai sulaikė įtariamąjį, tačiau jų veiksmai buvo vertinami kaip pernelyg griežti.
Incidento metu pareigūnai panaudojo fizinę jėgą, kad sutramdytų įtariamąjį, kuris, kaip teigiama, priešinosi sulaikymui. Nors daugelis visuomenės narių palaikė pareigūnų veiksmus, teigdami, kad jie užtikrino moters saugumą, kiti kritikavo jų metodus, teigdami, kad jie buvo neproporcingi ir galėjo būti išvengti.
Įvykio detalės ir liudininkų pasakojimai
Kaip rodo socialiniuose tinkluose pasirodę vaizdo įrašai, incidentas įvyko Vilniaus Naujamiesčio rajone apie 23 val. vakaro. Liudininkai pasakoja, kad įtariamasis (30-35 metų vyras) jau kurį laiką sekiojo 27 metų moterį, o tą vakarą pradėjo ją atvirai persekioti ir grasinti. Moteris iškvietė policiją, kuri atvyko per maždaug 7 minutes.
Pareigūnams bandant sulaikyti įtariamąjį, šis pradėjo priešintis, bandė ištrūkti ir, anot liudininkų, net smogė vienam iš pareigūnų. Tuomet pareigūnai panaudojo fizinę jėgą – pargriovė įtariamąjį ant žemės ir uždėjo antrankius. Būtent šis momentas, užfiksuotas praeinančio žmogaus telefonu, sukėlė didžiausią diskusiją.
Visuomenės reakcija
Socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje nuomonės išsiskyrė į dvi stovyklas. Vieni palaiko pareigūnus, teigdami, kad jie veikė operatyviai ir užkirto kelią potencialiai dar rimtesniam nusikaltimui.
„Ačiū Dievui, kad turime pareigūnus, kurie nebijo veikti. Jei tas vyras būtų pasiekęs savo tikslą, visi klaustų, kodėl policija nesugebėjo jo sustabdyti,” – komentavo vienas internautas.
Kiti teigia, kad pareigūnai galėjo veikti švelniau, ypač atsižvelgiant į tai, kad incidentas vyko viešoje vietoje, matant aplinkiniams.
Lietuvos žmogaus teisių centro atstovė Birutė Sabatauskaitė pažymėjo, kad „policijos pareigūnai turi teisę naudoti jėgą, tačiau ji turi būti proporcinga situacijai. Šiuo atveju būtina išsiaiškinti visas aplinkybes.”
Teisinis vertinimas ir tyrimas
Dėl šio įvykio pradėtas vidinis tyrimas, siekiant nustatyti, ar pareigūnai neviršijo savo įgaliojimų. Policijos atstovai teigia, kad tyrimas yra būtinas siekiant užtikrinti, jog visi veiksmai būtų teisėti ir proporcingi. Tuo tarpu moteris, kuri buvo apsaugota nuo maniako, išreiškė dėkingumą pareigūnams už jų greitą reakciją ir pagalbą.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas spaudai Ramūnas Matonis patvirtino, kad įtariamajam jau anksčiau buvo diagnozuoti psichikos sutrikimai, o praeityje jis buvo įtariamas panašiais persekiojimo atvejais.
„Šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą bei pasipriešinimo valstybės tarnautojui. Taip pat vyksta vidinis tyrimas dėl pareigūnų veiksmų teisėtumo,” – teigė R. Matonis.
Tarp teisingumo ir proporcingumo: kur brėžiama riba?
Šis atvejis dar kartą iškėlė diskusijas apie policijos veiksmų proporcingumą ir būtinybę užtikrinti tiek visuomenės, tiek įtariamųjų teises. Kol kas tyrimas tęsiasi, o visuomenė laukia jo rezultatų, kurie gali turėti įtakos policijos veiklos gairėms ateityje.
Incidentas Vilniuje nėra išskirtinis – panašūs atvejai vis dažniau kelia klausimus apie jėgos naudojimo ribas teisėsaugoje. Policijos pareigūnai kasdien balansuoja ant plonos linijos tarp efektyvaus darbo ir proporcingo jėgos naudojimo. Viena vertus, jie privalo užtikrinti visuomenės saugumą, kita vertus – nepažeisti įtariamųjų teisių.
Galbūt šis atvejis taps postūmiu peržiūrėti esamas gaires ir suteikti pareigūnams aiškesnius nurodymus, kaip elgtis sudėtingose situacijose. O kol laukiame tyrimo rezultatų, verta prisiminti, kad saugumas ir teisės – tai ne priešingos, o viena kitą papildančios vertybės, kurias suderinti yra sudėtinga, bet būtina demokratinėje visuomenėje.