Seimas svarsto energetinės nepriklausomybės dienos įtvirtinimą
Lietuvos Seimas svarsto dvi iniciatyvas, susijusias su energetinei nepriklausomybei skirtos atmintinos dienos įtvirtinimu. Pirmoji iniciatyva siūlo paskelbti atmintiną dieną, skirtą paminėti Lietuvos energetinės nepriklausomybės pasiekimus ir svarbą. Ši diena būtų skirta atkreipti visuomenės dėmesį į energetikos sektoriaus reikšmę šalies saugumui ir ekonomikai.
Antroji iniciatyva siūlo įtraukti šią dieną į oficialų atmintinų dienų sąrašą, taip suteikiant jai oficialų statusą ir užtikrinant, kad ji būtų tinkamai paminėta visoje šalyje. Abi iniciatyvos siekia skatinti visuomenės sąmoningumą apie energetikos svarbą ir stiprinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę. Seimo nariai diskutuoja apie šių iniciatyvų reikšmę ir galimą poveikį visuomenei bei šalies energetikos politikai.
Istorinė energetinės nepriklausomybės konteksto svarba
Energetinės nepriklausomybės klausimai Lietuvai tapo ypač aktualūs po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais. Ilgą laiką Lietuva buvo visiškai priklausoma nuo Rusijos energetinių išteklių, ypač dujų ir elektros. 2014 metais atidarytas suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas „Independence” tapo pirmuoju reikšmingu žingsniu mažinant šią priklausomybę.
Dar vienas svarbus momentas Lietuvos energetinėje istorijoje – 2018 metų gruodžio 18 d., kai buvo sėkmingai atliktas Baltijos šalių elektros sistemų izoliuoto darbo bandymas. Tuo metu Lietuva, Latvija ir Estija pirmą kartą trumpam atsijungė nuo buvusios sovietinės BRELL elektros sistemos ir veikė savarankiškai.
Siūlomos datos ir jų simbolika
Kaip paaiškino Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininkas Justinas Urbanavičius, svarstoma keletas galimų datų energetinės nepriklausomybės dienai:
– Spalio 27 d. – SGD terminalo „Independence” atvykimo į Klaipėdą data (2014 m.)
– Gruodžio 18 d. – pirmojo sėkmingo Baltijos šalių elektros sistemų izoliuoto darbo bandymo data (2018 m.)
– Gegužės 8 d. – Ignalinos atominės elektrinės statybos pradžios data (1977 m.)
„Kiekviena data turi savo simbolinę reikšmę, tačiau svarbu pasirinkti tą, kuri geriausiai atspindėtų mūsų šalies pastangas užsitikrinti energetinį saugumą ir nepriklausomybę”, – teigė J. Urbanavičius.
Energetinės nepriklausomybės reikšmė šiandien
Lietuvos energetinės nepriklausomybės svarba ypač išryškėjo po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metais. Lietuva buvo pirmoji ES šalis, visiškai atsisakiusi Rusijos dujų importo. 2023 metų vasarį Lietuva, Latvija ir Estija pasirašė politinę deklaraciją dėl Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais, numatant šį procesą užbaigti iki 2025 metų.
Energetikos ministras Dainius Kreivys pabrėžė: „Energetinė nepriklausomybė – tai ne tik techniniai sprendimai ar infrastruktūra. Tai yra mūsų valstybės saugumo garantas ir ekonominės gerovės pagrindas. Atmintina diena padėtų išlaikyti šį klausimą visuomenės dėmesio centre.”
Energetinė autonomija – tautos išlikimo garantas
Energetinės nepriklausomybės dienos įtvirtinimas būtų ne tik simbolinis gestas, bet ir svarbus žingsnis stiprinant visuomenės supratimą apie energetikos sektoriaus svarbą. Lietuva per pastaruosius dešimtmečius nuėjo ilgą kelią – nuo visiškos priklausomybės iki beveik visiškos energetinės autonomijos. Šis kelias buvo kupinas iššūkių, strateginių sprendimų ir drąsių investicijų.
Kaip parodė pastarieji geopolitiniai įvykiai, energetinė nepriklausomybė yra ne prabanga, o būtinybė. Ji leidžia valstybei priimti savarankiškus sprendimus, nepasiduoti politiniam spaudimui ir užtikrinti savo piliečių gerovę. Atmintina diena taptų kasmetiniu priminimu, kad energetinis saugumas – tai nenutrūkstamas procesas, reikalaujantis nuolatinio dėmesio ir investicijų.
Galiausiai, kaip taikliai pastebėjo vienas iš iniciatyvos autorių: „Energetinė nepriklausomybė – tai ne tik šviesą namuose užtikrinantys laidai ar šilumą teikiantys vamzdžiai. Tai – mūsų laisvės arterijos, kuriomis teka tautos gyvybingumas ir ateities perspektyvos.”