Seimas svarsto gerinti karių tarnybos sąlygas ir didinti jų darbo užmokestį
Seimas svarsto gerinti karių tarnybos sąlygas ir didinti jų darbo užmokestį. Šios iniciatyvos tikslas – užtikrinti geresnes sąlygas kariams, skatinti jų motyvaciją ir pritraukti daugiau žmonių į kariuomenę. Siūloma didinti atlyginimus, gerinti socialines garantijas bei užtikrinti geresnes gyvenimo sąlygas tarnybos metu. Taip pat planuojama investuoti į karių mokymus ir jų profesinį tobulėjimą. Šios priemonės turėtų padėti stiprinti šalies gynybinius pajėgumus ir užtikrinti didesnį karių pasitenkinimą tarnyba. Seimo nariai tikisi, kad šie pokyčiai padės pritraukti daugiau jaunų žmonių į kariuomenę ir sustiprins šalies saugumą.
Konkrečios siūlomos priemonės
Pagal Krašto apsaugos ministerijos pateiktą projektą, planuojama atlyginimus kariams didinti vidutiniškai 15-20%. Ypatingas dėmesys skiriamas jaunesniųjų karininkų ir puskarininkių atlyginimams, kurie šiuo metu nesiekia šalies atlyginimų vidurkio. Toks pokytis leistų profesinę karo tarnybą padaryti konkurencingesnę darbo rinkoje.
Socialinių garantijų srityje numatoma išplėsti sveikatos priežiūros paslaugas, pagerinti karių apgyvendinimo sąlygas kariniuose miesteliuose ir didinti kompensacijas už būsto nuomą tiems, kurie tarnauja toli nuo namų. Kariai taip pat galėtų tikėtis geresnių sąlygų studijoms ir kvalifikacijos kėlimui civilinėse aukštosiose mokyklose.
Geopolitinė situacija skatina pokyčius
Šios iniciatyvos atsiradimą paskatino ne tik poreikis didinti kariuomenės patrauklumą, bet ir sudėtinga geopolitinė situacija regione. Rusijos agresija Ukrainoje privertė Lietuvą ir kitas Baltijos šalis peržiūrėti savo gynybos strategijas ir skirti daugiau dėmesio kariuomenės stiprinimui.
Lietuva jau anksčiau įsipareigojo NATO skirti daugiau nei 2,5% BVP gynybai, o 2023 m. šis rodiklis pasiekė 2,75%. Dalis šių lėšų bus nukreipta būtent į karių gerovės užtikrinimą ir tarnybos sąlygų gerinimą.
Karių nuomonė
Kaip pasakoja Lietuvos kariuomenės atstovai, dabartinės sąlygos dažnai tampa kliūtimi ilgalaikei tarnybai. Vienas profesinės tarnybos karys, tarnaujantis jau 8 metus, teigia: „Didžiausias iššūkis – suderinti tarnybą su šeimos gyvenimu, ypač kai tenka dažnai keisti dislokacijos vietą. Būsto nuomos kompensacijos dažnai neatitinka realių kainų, o kariniuose miesteliuose trūksta modernių gyvenamųjų patalpų.”
Karių profesinės sąjungos atstovai taip pat pabrėžia, kad svarbu ne tik didinti atlyginimus, bet ir gerinti darbo sąlygas, užtikrinti modernią įrangą ir investuoti į psichologinę pagalbą kariams.
Kaimyninių šalių patirtis
Estija ir Latvija jau anksčiau ėmėsi panašių priemonių. Estijoje 2022 m. karių atlyginimai buvo padidinti vidutiniškai 20%, o Latvija įgyvendino kompleksinę programą, kuri apima ne tik atlyginimų didinimą, bet ir modernių būstų statybą kariniuose miesteliuose.
Šių šalių patirtis rodo, kad investicijos į karių gerovę duoda apčiuopiamų rezultatų – sumažėjo kadrų kaita, padidėjo savanorių skaičius ir bendras pasitenkinimas tarnyba.
Žvilgsnis į ateitį: investicija į šalies saugumą
Kariuomenės modernizavimas prasideda nuo žmonių, o ne tik nuo technikos. Siūlomos priemonės – tai ne tik būdas pagerinti karių gyvenimo kokybę, bet ir strateginė investicija į Lietuvos saugumą. Geopolitinių įtampų laikotarpiu motyvuota ir profesionali kariuomenė tampa vienu svarbiausių valstybės stabilumo garantų.
Kaip pažymi kariuomenės vadas gen. ltn. Valdemaras Rupšys: „Mūsų žmonės yra svarbiausia kariuomenės vertybė. Tik užtikrindami jiems orias tarnybos sąlygas galime tikėtis, kad jie bus pasirengę ginti mūsų šalį bet kokiomis aplinkybėmis.”
Jei Seimas pritars šioms iniciatyvoms, pokyčiai galėtų būti pradėti įgyvendinti jau nuo 2024 m. pradžios. Tai būtų reikšmingas žingsnis stiprinant ne tik karių socialines garantijas, bet ir visos šalies gynybinį potencialą.