16-mečių balsavimo teisė Lietuvoje: tarp jaunimo įgalinimo ir politinio brandos

Lietuvos Seime vėl svarstoma galimybė leisti 16-mečiams balsuoti savivaldos rinkimuose. Šis pasiūlymas jau ne pirmą kartą keliamas įstatymų leidėjų darbotvarkėje, tačiau iki šiol nesulaukė pakankamo palaikymo. Pasiūlymo šalininkai teigia, kad jauni žmonės turėtų turėti galimybę dalyvauti demokratiniuose procesuose ir prisidėti prie savo bendruomenės formavimo. Jie argumentuoja, kad 16-mečiai jau yra pakankamai subrendę, kad galėtų priimti atsakingus sprendimus, ypač kai kalbama apie vietos valdžios klausimus, kurie tiesiogiai veikia jų kasdienį gyvenimą.

Kritikai, priešingai, mano, kad 16 metų amžius yra per jaunas, kad būtų galima tinkamai įvertinti politines situacijas ir priimti informuotus sprendimus. Jie taip pat pabrėžia, kad tokio amžiaus jaunuoliai dar neturi pakankamai gyvenimiškos patirties ir gali būti lengvai paveikiami kitų nuomonės.

Europos patirtis: ką rodo kaimyninių šalių pavyzdžiai?

Šis klausimas yra dalis platesnės diskusijos apie jaunimo įtraukimą į politinį gyvenimą ir jų vaidmenį visuomenėje. Kai kurios Europos šalys jau leido 16-mečiams balsuoti tam tikruose rinkimuose, ir jų patirtis dažnai naudojama kaip argumentas tiek už, tiek prieš šią iniciatyvą Lietuvoje.

Austrija buvo pirmoji ES šalis, 2007 metais suteikusi balsavimo teisę 16-mečiams visuose rinkimuose. Tyrimai rodo, kad jaunesni rinkėjai Austrijoje dalyvauja rinkimuose beveik taip pat aktyviai kaip ir vyresni, o jų politinės žinios nėra prastesnės nei 18-mečių.

Vokietijoje kai kuriose žemėse (pvz., Brandenburge, Bremene) 16-17 metų jaunuoliai jau gali balsuoti vietos rinkimuose. 2021 metais po federalinių rinkimų naujoji Vokietijos vyriausybė paskelbė planus suteikti balsavimo teisę 16-mečiams ir nacionaliniuose rinkimuose.

Estijoje, mūsų kaimyninėje šalyje, nuo 2015 metų 16-mečiams leidžiama balsuoti savivaldos rinkimuose, nors Riigikogu (parlamento) rinkimuose balsavimo amžius išlieka 18 metų.

Lietuvos jaunimo nuomonė ir pilietinis aktyvumas

Pagal 2022 metais atliktą Pilietinės visuomenės instituto tyrimą, Lietuvos jaunimas (14-29 m.) pasižymi mažesniu pilietiniu aktyvumu nei vyresni gyventojai. Tik 23% jaunų žmonių teigė, kad domisi politika, palyginti su 42% vyresnių nei 30 metų respondentų.

Tačiau Lietuvos moksleivių sąjungos atstovai teigia, kad būtent balsavimo teisės suteikimas galėtų paskatinti jaunimą labiau domėtis politika ir aktyviau dalyvauti visuomeniniame gyvenime.

„Jei jaunas žmogus gali dirbti nuo 16 metų ir mokėti mokesčius, kodėl jis negali turėti balso renkant, kas tuos mokesčius paskirstys?” – klausia jaunimo organizacijų atstovai.

Seimo nariai, palaikantys šį pasiūlymą, tikisi, kad jis paskatins didesnį jaunimo aktyvumą ir susidomėjimą politika, o tai ilgainiui galėtų sustiprinti demokratinius procesus šalyje. Tačiau, ar šis pasiūlymas bus priimtas, dar lieka neaišku, nes nuomonės šiuo klausimu Seime yra labai skirtingos.

Ką rodo moksliniai tyrimai?

Neuromoksliniai tyrimai rodo, kad paauglių smegenys vis dar vystosi, ypač prefrontalinė žievė, atsakinga už sprendimų priėmimą ir ilgalaikių pasekmių vertinimą. Tačiau kiti tyrimai atskleidžia, kad 16-mečių politinės žinios ir gebėjimas priimti racionalius sprendimus daugeliu atvejų nesiskiria nuo 18-mečių.

Įdomu tai, kad šalyse, kur 16-mečiams suteikta balsavimo teisė, pastebimas teigiamas „socializacijos efektas” – jaunesni rinkėjai dažniau išlaiko balsavimo įprotį vėlesniame gyvenime, o šeimose su balsavimo teisę turinčiais paaugliais dažniau diskutuojama politinėmis temomis.

Tarp teisių ir atsakomybės: ką reiškia būti piliečiu?

Diskusija apie 16-mečių balsavimo teisę Lietuvoje atspindi gilesnį klausimą apie pilietiškumo sampratą ir demokratijos kokybę. Ar balsavimo teisės išplėtimas jaunimui sustiprintų mūsų demokratiją, ar priešingai – sumenkintų sprendimų kokybę? Patirtis rodo, kad jaunimo įtraukimas į politinius procesus gali atnešti naują perspektyvą ir energiją, ypač sprendžiant ilgalaikius klausimus kaip klimato kaita ar švietimo reforma.

Tačiau balsavimo teisė – tai ne tik privilegija, bet ir atsakomybė. Todėl bet koks amžiaus cenzo keitimas turėtų būti lydimas sustiprintos pilietinio ugdymo programos mokyklose, kad jaunimas būtų tinkamai pasiruošęs šiai atsakomybei.

Nors nuomonės šiuo klausimu išsiskiria, viena aišku – jaunimo balsas tampa vis svarbesnis šiuolaikinėje politikoje, o klausimas nėra „ar”, bet „kada” ir „kaip” jį tinkamai įtraukti į demokratinius procesus.