Migracijos spaudimas ties Lietuvos siena nemažėja
Per pastarąją parą Lietuvos pasieniečiai neleido į šalį patekti 39 neteisėtiems migrantams. Šis skaičius atspindi nuolatinį spaudimą, su kuriuo susiduria Lietuvos sienos apsaugos tarnyba, siekdama užkirsti kelią nelegaliai migracijai.
Remiantis Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) duomenimis, šių metų pradžios statistika rodo, kad vidutiniškai per dieną fiksuojama apie 30-40 bandymų neteisėtai kirsti Lietuvos-Baltarusijos sieną. Nuo 2021 m. rugpjūčio, kai buvo pradėta taikyti apgręžimo politika, iš viso užfiksuota daugiau nei 20 tūkstančių bandymų neteisėtai patekti į Lietuvą.
Modernios technologijos sienos apsaugai
Pasieniečiai nuolat patruliuoja ir stebi sieną, naudodamiesi moderniomis technologijomis ir bendradarbiaudami su kitomis institucijomis, siekdami užtikrinti valstybės sienos saugumą.
VSAT arsenale – dronai, termovizoriai, judesio davikliai ir stebėjimo kameros. 2022 m. pabaigoje pradėta diegti nauja elektroninė sienos stebėjimo sistema (ESSA), kuri apima beveik 680 km ilgio Lietuvos-Baltarusijos pasienio ruožą. Sistema kainavo apie 49 mln. eurų ir leidžia aptikti pažeidėjus bet kokiu paros metu ir bet kokiomis oro sąlygomis.
Prie sienos apsaugos taip pat prisideda ir fizinis barjeras – 4 metrų aukščio tvora su spygliuota viela, kurios bendra ilgis siekia apie 550 km. Tačiau migrantai nuolat ieško naujų būdų, kaip ją įveikti – naudoja specialias kopėčias, žirkles ar kitas priemones.
Tarptautinis kontekstas
Nepaisant šių pastangų, migracijos srautai išlieka dideli, o tai kelia iššūkių tiek pasieniečiams, tiek visai šaliai.
Baltarusijos režimas, vadovaujamas Aliaksandro Lukašenkos, ir toliau naudoja migrantus kaip hibridinio karo įrankį prieš ES valstybes. Šis vadinamasis „hibridinis karas” prasidėjo 2021 m., kai Baltarusija pradėjo organizuotai gabenti migrantus iš Artimųjų Rytų ir Afrikos šalių į savo teritoriją, o vėliau nukreipti juos link ES sienų.
Lietuvos kaimynės – Lenkija ir Latvija – taip pat susiduria su panašiais iššūkiais. Lenkijoje per 2023 metus užfiksuota daugiau nei 25 tūkstančiai bandymų neteisėtai kirsti sieną, o Latvijoje – apie 12 tūkstančių.
Kompleksinis požiūris į sienų apsaugą
Lietuvos valdžios institucijos ir toliau deda pastangas, kad būtų užtikrintas efektyvus sienos valdymas ir migrantų srautų kontrolė, laikantis tarptautinių teisės aktų ir žmogaus teisių standartų.
Vidaus reikalų ministerija kartu su VSAT reguliariai peržiūri ir tobulina sienos apsaugos strategiją. Pastaruoju metu didelis dėmesys skiriamas ne tik fizinėms kliūtims, bet ir diplomatinėms pastangoms – bendradarbiavimui su ES institucijomis ir trečiosiomis šalimis, iš kurių atvyksta migrantai.
Europos Sąjunga 2023 m. skyrė papildomą 200 mln. eurų finansavimą Baltijos šalims ir Lenkijai sienos apsaugos stiprinimui. Dalis šių lėšų bus skirta ne tik infrastruktūrai, bet ir migrantų priėmimo sąlygų gerinimui bei prieglobsčio procedūrų spartinimui.
Tarp geopolitikos ir žmogiškumo
Migracijos krizė prie Lietuvos sienos – tai ne tik saugumo, bet ir moralinis iššūkis. Viena vertus, būtina apsaugoti valstybės sienas ir užkirsti kelią hibridinėms grėsmėms. Kita vertus, negalima pamiršti, kad už statistikos skaičių slypi realūs žmonių likimai.
Pasieniečiai kasdien balansavimą tarp griežtos sienos kontrolės ir humanitarinių principų vadina „vaikščiojimu ant plono ledo”. Tuo metu politikai ir ekspertai vis dar ieško ilgalaikių sprendimų, kurie leistų efektyviai valdyti migracijos procesus, nepažeidžiant žmogaus teisių ir kartu užtikrinant valstybės saugumą. Kol tokių sprendimų nėra, Lietuvos pasieniečiai ir toliau lieka pirmojoje fronto linijoje, kiekvieną dieną susidurdami su naujais bandymais kirsti sieną ir naujais iššūkiais.