Seimas žengė dar vieną žingsnį pratęsiant sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams
Lietuvos Seime buvo svarstomas pasiūlymas pratęsti sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Šis pasiūlymas sėkmingai įveikė dar vieną balsavimo etapą. Seimo nariai, atsižvelgdami į geopolitinę situaciją ir siekdami užtikrinti nacionalinį saugumą, nusprendė, kad sankcijų pratęsimas yra būtinas žingsnis.
Trečiadienį vykusiame posėdyje už sankcijų pratęsimą balsavo 98 Seimo nariai, prieš – 12, susilaikė 5 parlamentarai. Pagal galiojančią tvarką, įstatymo projektas turės būti svarstomas dar kartą per kitą Seimo sesiją, kuri prasidės rugsėjo mėnesį.
Šios sankcijos apima įvairius apribojimus, kurie taikomi minėtų šalių piliečiams, siekiant sumažinti galimą grėsmę Lietuvos saugumui. Tarp jų – draudimas įsigyti nekilnojamąjį turtą strategiškai svarbiose teritorijose, ribojimai gauti leidimus gyventi Lietuvoje bei papildomi patikrinimai kertant valstybės sieną.
Tarptautinis kontekstas ir palaikymas
Austrijos atstovai taip pat išreiškė savo palaikymą šiam sprendimui, pabrėždami solidarumą su Lietuva ir kitomis Europos Sąjungos šalimis, kurios susiduria su panašiomis saugumo problemomis.
Austrijos užsienio reikalų ministras Alexander Schallenberg specialiame pareiškime pažymėjo, kad „nors Austrija tradiciškai laikosi neutraliteto politikos, tačiau šiuo atveju visiškai palaiko Baltijos šalių pastangas užtikrinti savo saugumą agresyvios Rusijos politikos akivaizdoje”.
Panašias sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams jau anksčiau įvedė Latvija, Estija ir Lenkija. Europos Komisija praėjusią savaitę paskelbė, kad tokios nacionalinės sankcijos neprieštarauja ES teisei, jei jos yra proporcingos ir būtinos nacionaliniam saugumui užtikrinti.
Sankcijų turinys ir poveikis
Pratęstos sankcijos apima ne tik anksčiau minėtus apribojimus, bet ir:
- Draudimą Rusijos ir Baltarusijos piliečiams dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, susijusiuose su kritine infrastruktūra
- Griežtesnę finansinių operacijų kontrolę
- Apribojimus įsigyti akcijų strategiškai svarbiose Lietuvos įmonėse
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos duomenimis, nuo sankcijų įvedimo pradžios 2022 m. Lietuvoje veikiančių Rusijos kapitalo įmonių skaičius sumažėjo 37 procentais. Tai rodo, kad sankcijos pasiekia savo tikslą – mažina Rusijos ekonominę įtaką Lietuvoje.
Žvelgiant į ateitį: geopolitinės realijos ir saugumo imperatyvai
Sankcijų pratęsimas yra dalis platesnės strategijos, kuria siekiama užkirsti kelią galimoms grėsmėms ir užtikrinti stabilumą regione. Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pabrėžė, kad „sankcijos nėra tikslas savaime, o priemonė priversti Rusiją nutraukti agresiją prieš Ukrainą ir grįžti prie tarptautinės teisės normų laikymosi”.
Ekspertų vertinimu, kol Rusija tęsia karą Ukrainoje ir nekeičia savo agresyvios politikos kaimyninių šalių atžvilgiu, sankcijų režimas išliks būtina apsaugos priemonė. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje Lietuva ir kitos ES šalys turės rasti balansą tarp saugumo užtikrinimo ir žmogaus teisių apsaugos, ypač kalbant apie tuos Rusijos ir Baltarusijos piliečius, kurie patys yra režimų aukos ir ieško prieglobsčio demokratinėse šalyse.
Kaip pažymėjo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių instituto direktorius Margarita Šešelgytė, „mūsų tikslas – ne izoliuoti paprastus žmones, o apriboti režimų galimybes naudoti savo piliečius kaip hibridinio karo įrankius”.