Vilniuje bus įamžintas pirmasis Lietuvos prezidentas Antanas Smetona
Vilniuje planuojama pastatyti paminklinį objektą, skirtą paminėti pirmąjį Lietuvos prezidentą Antaną Smetoną. Šiuo tikslu paskelbtas konkursas, kuriame kviečiami dalyvauti menininkai ir architektai. Konkursas siekia atrinkti geriausią idėją, kaip įamžinti šią svarbią istorinę asmenybę Lietuvos sostinėje.
Organizatoriai tikisi, kad paminklas taps ne tik pagarbos ženklu prezidentui, bet ir traukos objektu tiek vilniečiams, tiek miesto svečiams. Tikimasi, kad kūrybinės idėjos atspindės Smetonos indėlį į Lietuvos valstybingumą ir jo laikmečio dvasią.
Konkursas yra atviras visiems norintiems dalyvauti, o laimėtojas bus apdovanotas piniginiu prizu. Be to, jo idėja bus įgyvendinta ir taps Vilniaus miesto dalimi. Vertinimo komisija, sudaryta iš meno ir architektūros ekspertų, atsižvelgs į kūrybiškumą, originalumą ir idėjos atitikimą istoriniam kontekstui.
Paminklo statyba planuojama užbaigti per artimiausius kelerius metus, o jo vieta bus parinkta taip, kad jis būtų lengvai pasiekiamas ir matomas miesto centre. Šis projektas yra dalis platesnės iniciatyvos, skirtos pagerbti Lietuvos istorines asmenybes ir įvykius, kurie formavo šalies tapatybę.
Smetonos asmenybė ir reikšmė Lietuvai
Antanas Smetona (1874-1944) – iškili Lietuvos politinė figūra, pirmasis ir paskutinis tarpukario Lietuvos prezidentas, vadovavęs šaliai 1919-1920 m. ir 1926-1940 m. Smetona buvo vienas iš Nepriklausomybės Akto signatarų, prisidėjęs prie modernios Lietuvos valstybės kūrimo.
Smetonos valdymo laikotarpis, ypač po 1926 m. perversmo, dažnai vadinamas autoritariniu, tačiau būtent šiuo metu Lietuva išgyveno ekonominį ir kultūrinį pakilimą. Buvo vykdoma aktyvi lituanizacijos politika, vystoma pramonė, steigtos naujos mokyklos, kultūros įstaigos. Kaune, tuometinėje laikinojoje sostinėje, išaugo modernios architektūros pastatai, formavosi lietuviška inteligentija.
Prezidento likimas tragiškas – 1940 m. sovietams okupuojant Lietuvą, jis buvo priverstas pasitraukti į JAV, kur 1944 m. žuvo gaisre Klivlende. Ilgus sovietinės okupacijos metus Smetonos asmenybė buvo demonizuojama arba nutylima, o objektyvus jo vertinimas prasidėjo tik atkūrus nepriklausomybę.
Paminklo vietos ir formos diskusijos
Diskusijos dėl paminklo vietos jau prasidėjo. Tarp siūlomų lokacijų – Lukiškių aikštė, Nepriklausomybės aikštė prie Seimo rūmų arba teritorija netoli Prezidentūros. Vilniaus miesto savivaldybės atstovai užsimena, kad labiausiai tikėtina vieta galėtų būti Reformatų skveras arba naujai tvarkoma erdvė prie Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos.
Konkurso organizatoriai pabrėžia, kad paminklas turėtų būti ne tik tradicinė skulptūra, bet galbūt modernus meninis sprendimas, atspindintis tiek istorinį kontekstą, tiek šiuolaikinę meninę raišką. Svarstoma apie interaktyvius elementus, kurie leistų lankytojams geriau pažinti Smetonos epochą.
Konkursui jau užsiregistravo per 30 menininkų iš Lietuvos ir užsienio. Premijinis fondas siekia 25 tūkst. eurų, o paminklo įgyvendinimui numatyta skirti apie 300 tūkst. eurų iš valstybės biudžeto ir privačių rėmėjų lėšų.
Istorinės atminties ženklai šiuolaikiniame mieste
Antano Smetonos įamžinimas Vilniuje – tai ne tik pagarbos gestas istorinei asmenybei, bet ir svarbus žingsnis užpildant istorinės atminties spragas mūsų sostinėje. Paradoksalu, bet pirmasis Lietuvos prezidentas iki šiol neturi deramo paminklo nei Vilniuje, nei Kaune, nors mažesnėse vietovėse – Užugiryje (jo gimtinėje) ir Ukmergėje – paminklai jau stovi.
Šis projektas atspindi platesnę tendenciją – permąstyti ir naujai interpretuoti sudėtingus Lietuvos istorijos laikotarpius. Paminklai, memorialai ir kiti atminties ženklai tampa ne tik praeities liudininkais, bet ir diskusijų apie tapatybę, valstybingumą bei istorinį teisingumą katalizatoriais.
Tikėtina, kad Smetonos paminklas Vilniuje taps ne tik turistų traukos objektu, bet ir vieta, kur vilniečiai bei miesto svečiai galės geriau pažinti prieštaringai vertinamo, tačiau neabejotinai svarbaus valstybės kūrėjo asmenybę ir jo epochą. Taip sostinės viešosiose erdvėse po truputį formuojasi išsamesnis ir įvairiapusiškesnis Lietuvos istorijos pasakojimas, jungiantis skirtingus laikotarpius ir politines tradicijas.