Įmonė „Ilte”, suteikusi paskolą premjero įmonei, pradėjo vidinį auditą
Šis sprendimas buvo priimtas po to, kai viešumoje kilo klausimų dėl paskolos suteikimo aplinkybių ir galimo interesų konflikto. „Ilte” atstovai teigia, kad auditas yra įprasta praktika, siekiant užtikrinti skaidrumą ir atitikimą įmonės politikai bei teisės aktams. Audito metu bus peržiūrėtos visos su paskola susijusios procedūros ir dokumentai.
Įmonė pabrėžia, kad siekia išlaikyti aukštus etikos standartus ir užtikrinti, jog visi veiksmai būtų teisėti ir skaidrūs. Premjero įmonė taip pat išreiškė pasirengimą bendradarbiauti su audito vykdytojais ir pateikti visą reikalingą informaciją.
Paskolos detalės ir kilę klausimai
Kaip paaiškėjo iš neoficialių šaltinių, UAB „Ilte” suteikė 250 000 eurų paskolą premjerui priklausančiai nekilnojamojo turto valdymo įmonei „Projektų vystymas”. Paskola buvo suteikta praėjusių metų lapkričio mėnesį, tačiau viešumoje ši informacija iškilo tik dabar, kai opozicijos atstovai atkreipė dėmesį į galimą interesų konfliktą.
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atstovai jau pareiškė, kad šis atvejis pateko į jų akiratį ir bus vertinamas pagal galiojančius teisės aktus. Ypatingas dėmesys bus skiriamas tam, ar buvo laikomasi visų procedūrų, susijusių su valstybės pareigūnų veiklos skaidrumu.
„Ilte” generalinis direktorius Tomas Petrauskas žiniasklaidai teigė: „Mes visada laikomės aukščiausių skaidrumo standartų. Paskola buvo suteikta rinkos sąlygomis, su atitinkamomis palūkanomis ir užstatais. Tačiau suprantame visuomenės susirūpinimą, todėl pradėjome vidinį auditą.”
Teisiniai aspektai ir precedentai
Lietuvos įstatymai nenumato tiesioginio draudimo valstybės pareigūnams ar jų valdomoms įmonėms gauti paskolas iš privačių finansinių institucijų. Tačiau Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas reikalauja, kad pareigūnai deklaruotų visus sandorius, viršijančius 3000 eurų.
Teisės ekspertė dr. Jūratė Markevičienė pažymi: „Šioje situacijoje svarbu išsiaiškinti, ar paskola buvo suteikta rinkos sąlygomis, ar nebuvo jokių išskirtinių sąlygų, kurios galėtų būti traktuojamos kaip nauda valstybės pareigūnui. Taip pat svarbu, ar premjeras tinkamai deklaravo šį sandorį.”
Panašūs atvejai Lietuvoje jau buvo – 2017 metais tuometinis Seimo narys pateko į panašią situaciją, kai jo valdomai įmonei buvo suteikta paskola iš bendrovės, kuri vėliau laimėjo viešuosius pirkimus. Tuomet VTEK pripažino interesų konfliktą.
Skaidrumo keliu: ko tikėtis toliau?
Šis atvejis sulaukė didelio visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio, todėl tiek „Ilte”, tiek premjero įmonė siekia kuo greičiau išsklaidyti abejones ir užtikrinti visuomenę dėl savo veiksmų teisėtumo. Vidinis auditas turėtų būti baigtas per artimiausias 2-3 savaites, o jo rezultatai bus pateikti ne tik įmonės valdybai, bet ir atitinkamoms kontrolės institucijoms.
Politologai pastebi, kad tokios situacijos visada kelia visuomenės nepasitikėjimą, net jei formaliai pažeidimų nėra. „Valstybės pareigūnams taikomi aukštesni skaidrumo standartai nei eiliniams piliečiams, ir tai yra pagrįsta. Valdžios atstovų finansiniai ryšiai turi būti maksimaliai skaidrūs”, – teigia VU TSPMI docentas Mažvydas Jastramskis.
Nepriklausomai nuo audito rezultatų, ši situacija dar kartą primena, kad Lietuvoje reikalinga nuolatinė diskusija apie valstybės tarnautojų etikos standartus ir interesų konfliktų prevenciją. Kaip rodo kitų ES šalių patirtis, skaidrumo kultūra formuojasi ne per vieną dieną, o per nuoseklų darbą ir atsakingą požiūrį į viešųjų ir privačių interesų derinimą.