Karstinis reiškinys Pasvalyje: kai žemė atsiveria po kojomis
Pasvalyje įvyko netikėtas incidentas, kai smegduobė pradėjo ryti šeimos namą. Įvykis nutiko naktį, todėl šeimai teko skubiai evakuotis iš savo būsto. Laimei, niekas nenukentėjo, tačiau situacija sukėlė didelį stresą ir nerimą gyventojams.
Smegduobės atsiradimas buvo netikėtas, ir dabar specialistai tiria šio reiškinio priežastis bei galimas pasekmes. Vietos valdžia ir gelbėjimo tarnybos greitai reagavo į situaciją, užtikrindamos gyventojų saugumą ir pradėdamos darbus, siekiant stabilizuoti teritoriją.
Karstinio regiono specifika
Pasvalys ir jo apylinkės yra žinomos kaip aktyvus karstinis regionas, kur po žeme slūgso gipsingi sluoksniai, kuriuos nuolat veikia požeminiai vandenys. Pasvalio rajono savivaldybės duomenimis, šiame regione jau užfiksuota daugiau nei 200 įvairaus dydžio smegduobių.
Lietuvos geologijos tarnybos specialistai paaiškina, kad smegduobės susidaro, kai požeminis vanduo tirpdo po žeme esančias uolienas, dažniausiai gipsą, ir susiformuoja tuštumos. Kai šios tuštumos pasiekia kritinį dydį, viršutinis žemės sluoksnis tiesiog įgriūva.
Nukentėjusios šeimos kaimynė Janina pasakoja: „Išgirdome baisų trenksmą, manėm, kad sprogimas. Kai išbėgom į lauką, pamatėm, kaip kaimynų namo kampas tiesiog sminga žemyn. Baisu pagalvoti, kas būtų, jei jie nebūtų spėję išbėgti.”
Anksčiau užfiksuoti atvejai
Tai ne pirmas toks įvykis Pasvalio rajone. 2017 metais Kalno gatvėje atsivėrė 10 metrų skersmens ir 4 metrų gylio smegduobė, o 2022 metų pradžioje Biržų rajone, kuris taip pat priklauso karstiniam regionui, atsirado net 20 metrų skersmens įgriuva.
2023 metų sausį Pasvalio rajone įvykęs smegduobių formavimasis buvo ypač aktyvus – per trumpą laiką atsirado kelios didelės smegduobės, viena jų prie Pasvalio-Biržų kelio sukėlė rimtą pavojų eismui ir privertė laikinai uždaryti kelią.
Aplinkos ministerijos duomenimis, Šiaurės Lietuvos karstinis regionas apima apie 1000 kv. km plotą, o intensyviausiai karstiniai procesai vyksta būtent Biržų ir Pasvalio rajonuose.
Prevencija ir apsauga
Lietuvos geologijos tarnyba rekomenduoja karstinio regiono gyventojams:
- Reguliariai tikrinti savo sklypus dėl galimų įdubimų ar įtrūkimų
- Stebėti požeminio vandens lygį šuliniuose
- Vengti statyti naujus pastatus be specialių geologinių tyrimų
- Pranešti apie pastebėtus žemės paviršiaus pokyčius savivaldybei
Pasvalio rajono savivaldybė po šio incidento žada peržiūrėti karstinių reiškinių stebėsenos programą ir skirti papildomą finansavimą geologiniams tyrimams rizikingiausiose teritorijose.
Žemė po kojomis: kai gamta primena apie save
Šis dramatiškasis įvykis Pasvalyje – tarsi gamtos priminimas, kad gyvename ant nepastovaus pagrindo. Karstiniai reiškiniai, nors ir reti, tačiau primena mums apie gamtos jėgų nenuspėjamumą ir būtinybę būti pasiruošusiems netikėtoms situacijoms. Šiaurės Lietuvos gyventojams tai jau tapo gyvenimo dalimi – mokytis gyventi su žeme, kuri kartais tiesiogine prasme gali išslysti iš po kojų.
Nukentėjusi šeima, nors ir praradusi namus, džiaugiasi likusi gyva ir sveika. „Daiktus galima atstatyti, o gyvybės – ne,” – sako šeimos galva, žvelgdamas į prarastą namą. Tuo tarpu geologai ir toliau stebi situaciją, bandydami numatyti, kur ir kada žemė vėl gali prasiskirti, primindama mums, kad esame tik laikini svečiai šioje nenuspėjamoje planetoje.