JAV muitai sąjungininkėms kelia nerimą Lietuvos politikams
JAV paskelbus muitus sąjungininkėms, Lietuvos politikas Žygimantas Pavilionis išreiškė savo nepasitenkinimą ir susirūpinimą dėl šio sprendimo. Jis pabrėžė, kad toks žingsnis yra blogiausias scenarijus Lietuvai ir kitoms sąjungininkėms, nes tai gali pakenkti tarptautiniams santykiams ir ekonominiams ryšiams.
Pavilionis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad šis sprendimas buvo priimtas tuo metu, kai JAV lankėsi svarbūs asmenys, kurie galėjo turėti įtakos šiam sprendimui. Jis išreiškė viltį, kad situacija bus išspręsta diplomatiniais būdais ir kad sąjungininkės sugebės rasti bendrą kalbą su JAV, siekiant išvengti neigiamų pasekmių.
Muitų poveikis Lietuvos ekonomikai
Naujai paskelbti JAV muitai paliestų ir Lietuvos metalo bei aliuminio eksportuotojus. Pagal JAV administracijos planą, papildomi 10% muitai būtų taikomi plienui ir 7,5% aliuminiui iš Europos Sąjungos šalių. Nors Lietuvos eksportas į JAV nėra dominuojantis, tačiau 2023 metais jis siekė apie 2,4 mlrd. eurų, o metalų pramonės dalis sudarė apie 87 mln. eurų.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos duomenimis, tokia muitų politika gali sukelti grandinines reakcijas – ES gali imtis atsakomųjų priemonių, o tai sukeltų dar didesnę įtampą transatlantiniuose santykiuose. Ekspertai pabrėžia, kad šiuo metu, kai geopolitinė situacija įtempta dėl Rusijos agresijos Ukrainoje, NATO sąjungininkų vienybė yra ypač svarbi.
Politinis kontekstas
Ž. Pavilionis, būdamas Seimo Užsienio reikalų komiteto nariu, ne kartą pabrėžė transatlantinių ryšių svarbą Lietuvos saugumui. Jo nuomone, JAV prezidento Joe Bideno administracijos sprendimas dėl muitų yra nulemtas vidaus politikos – artėjančių prezidento rinkimų, kuriuose J. Bidenas siekia užsitikrinti svyruojančių valstijų, ypač Pensilvanijos, kur stipri plieno pramonė, paramą.
Įdomu tai, kad muitai paskelbti netrukus po NATO užsienio reikalų ministrų susitikimo Prahoje, kur buvo aptariama parama Ukrainai ir Aljanso vienybės klausimai. Pasak Pavilionio, „tokio sprendimo laikas yra ypač netinkamas, kai turime sutelkti jėgas prieš bendras grėsmes”.
Tarptautinės reakcijos
Europos Komisija jau pareiškė, kad JAV sprendimas yra „nepateisinamas ir neatitinkantis PPO taisyklių”. EK vicepirmininkas Valdis Dombrovskis pažymėjo, kad ES yra pasirengusi dialogui, tačiau taip pat apsvarstys visas galimas priemones savo interesams ginti.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas išreiškė bendrą poziciją, kad prekybos konfliktai tarp sąjungininkų yra žalingi abiem pusėms. Lenkijos prekybos ministras Krzysztofas Hetmanas pavadino JAV sprendimą „nereikalingu smūgiu transatlantiniams santykiams”.
Ateities perspektyvos prekybos kryžkelėje
Lietuvos eksportuotojams tenka skubiai peržiūrėti savo verslo strategijas JAV rinkoje. Ekonomistai prognozuoja, kad trumpuoju laikotarpiu kai kurios įmonės gali patirti nuostolių, tačiau ilgalaikės pasekmės priklausys nuo diplomatinių pastangų ir galimų kompromisų. Europos Sąjungos ir JAV derybos dėl muitų greičiausiai tęsis, o Lietuva, kaip mažesnė ES narė, yra suinteresuota, kad šis klausimas būtų sprendžiamas bendru ES lygiu.
Šiandieninė situacija primena 2018 metų prekybos įtampą, kai tuometinis JAV prezidentas Donaldas Trumpas įvedė muitus plienui ir aliuminiui. Tuomet ES atsakė savo muitais amerikietiškoms prekėms. Tačiau dabartinis kontekstas yra kitoks – pasaulis susiduria su Rusijos agresija, Kinijos ekonomine ekspansija ir kitais iššūkiais, kurie reikalauja Vakarų vienybės.
Kaip pažymėjo Pavilionis, „šiandien mums reikia ne naujų prekybos barjerų, o stipresnio bendradarbiavimo tarp demokratinių valstybių. Tikimės, kad JAV išgirs savo sąjungininkų balsą ir ras būdų apsaugoti savo pramonę nekenkiant partnerystei, kuri yra gyvybiškai svarbi abiem Atlanto pusėms.”