Vašingtonas vėl atsiveria piniginę
Pentagonas penktadienį oficialiai paskelbė apie naują karinės pagalbos paketą Ukrainai, kurio vertė siekia 425 milijonus dolerių. Tai jau eilinis amerikiečių paramos gestas nuo karo pradžios, tačiau šįkart dėmesys sutelktas į oro gynybos sistemas ir tolimojo nuotolio ginklus. Sprendimas priimtas po kelių savaičių trukusių diskusijų Kongrese ir intensyvių derybų tarp Baltųjų rūmų bei Pentagono pareigūnų.
Naujasis paketas apima įvairią karinę įrangą – nuo priešlėktuvinių raketų iki artilerijos sviedinių. JAV gynybos departamento atstovas spaudos konferencijoje pabrėžė, kad šis sprendimas atspindi tęstinį Amerikos įsipareigojimą remti Ukrainą jos kovoje už suverenitetą. Tiesa, kai kurie Kongreso nariai jau spėjo pareikšti abejonių dėl tokios apimties paramos tęstinumo, ypač artėjant prezidento rinkimams.
Kas konkrečiai keliauja į Ukrainą
Pagal Pentagono pateiktą sąrašą, didžiausią paketo dalį sudaro oro gynybos sistemos. Ukraina gaus papildomų Patriot raketų, kurios yra gyvybiškai svarbios apsiginti nuo Rusijos raketų atakų prieš civilinę infrastruktūrą. Be to, siunčiama daugiau HIMARS raketų sistemų šaudmenų – ginklo, kuris jau ne kartą įrodė savo efektyvumą fronto linijoje.
Sąraše taip pat matome 155 mm artilerijos sviedinius, kurie Ukrainos kariuomenei reikalingi kasdien. Ekspertai skaičiuoja, kad intensyviausių kovų metu Ukrainos pajėgos sunaudoja iki 7-8 tūkstančių sviedinių per parą, todėl nuolatinis jų tiekimas tampa kritiškai svarbus. Į paketą įtraukta ir priešlaivinių raketų, nors Juodosios jūros situacija pastaruoju metu gana rami po kelių sėkmingų ukrainiečių operacijų prieš Rusijos laivyną.
Politiniai vėjai Vašingtone
Nors oficialiai Baltieji rūmai ir toliau kalba apie tvirtą paramą Ukrainai, užkulisiuose vyksta įnirtingos diskusijos. Respublikonų partijos dalis vis garsiau reikalauja mažinti pagalbą Kyjivui, argumentuodami, kad amerikiečių mokesčių mokėtojų pinigai turėtų būti naudojami vidaus problemoms spręsti. Demokratai kol kas išlaiko vieningą liniją, bet ir jų gretose pasigirsta balsų apie būtinybę aiškiau apibrėžti paramos tikslus ir terminus.
Artėjantys prezidento rinkimai šią diskusiją daro dar aštresnę. Kai kurie kandidatai jau paskelbė, kad išrinkti iš esmės persvarstyti Amerikos užsienio politiką Ukrainos atžvilgiu. Kita vertus, Pentagono ir žvalgybos bendruomenės atstovai nuosekliai įspėja, kad paramos nutraukimas būtų katastrofiškas ne tik Ukrainai, bet ir platesniam Europos saugumo kontekstui.
Europos sąjungininkai stebi iš šalies
Naujas amerikiečių ginklų paketas netiesiogiai daro spaudimą ir Europos šalims. Nors ES narės oficialiai skelbia apie solidarumą su Ukraina, realūs skaičiai rodo gana margą paveikslą. Vokietija, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė tiekia ginklus, bet ne tokiais tempais ir tokiais kiekiais kaip JAV. Mažesnės šalys, ypač Baltijos valstybės ir Lenkija, proporcingai savo BVP teikia didžiulę paramą, tačiau jų galimybės ribotos.
Briuselyje vis dažniau kalbama apie būtinybę sukurti bendrą Europos gynybos pramonės strategiją, kuri leistų greičiau ir efektyviau gaminti ginklus bei šaudmenis. Problema ta, kad tokių sprendimų priėmimas ES lygmeniu užtrunka mėnesius, o kartais ir metus, o Ukrainai pagalba reikalinga dabar. Kai kurie analitikai atvirai sako, kad Europa vis dar per daug pasikliauja Amerika ir nepakankamai investuoja į savo gynybines galimybes.
Rusijos reakcija ir propaganda
Maskvos atsakas į naują ginklų paketą buvo įprastai agresyvus ir pilnas grasinimų. Kremliaus atstovas pareiškė, kad tai tik pratęs konfliktą ir didins aukas, nors realybė rodo visai ką kita – būtent Rusija atsisakė bet kokių rimtų derybų ir toliau tęsia agresiją. Rusijos valstybinė žiniasklaida jau spėjo paleisti kelias propagandines istorijas apie tai, kaip „Vakarai stumia pasaulį link trečiojo pasaulinio karo”.
Įdomu tai, kad nepaisant viešų pareiškimų, Rusijos karinė vadovybė labai rimtai vertina kiekvieną naują ginklų siuntą Ukrainai. Žvalgybos duomenys rodo, kad Maskva aktyviai ieško būdų, kaip neutralizuoti Patriot sistemas ir HIMARS raketas. Kol kas jiems tai sekasi prastai – ukrainiečiai išmoko labai efektyviai naudoti šiuos ginklus ir juos maskuoti.
Logistikos iššūkiai ir realybė fronte
Vienas dalykas paskelbti apie ginklų paketą, visai kitas – realiai jį pristatyti ir integruoti į kovos veiksmus. Ginklų tiekimas į Ukrainą yra sudėtingas logistikos procesas, kuriame dalyvauja kelios NATO šalys. Paprastai ginklai pirmiausia atskraidinami į Lenkiją ar Rumuniją, o iš ten specialiais kariniais transporto lėktuvais ar sausumos keliais keliauja į Ukrainą.
Ukrainos kariuomenė turi būti apmokyti naudoti naują ginkluotę, o tai taip pat užtrunka. Patriot sistemų operatorių rengimas gali užtrukti kelias savaites, HIMARS – šiek tiek trumpiau. NATO instruktoriai dirba intensyviai, bet žmogiškieji ištekliai nėra begaliniai. Kai kurie ukrainiečių kariai jau išmoko dirbti su vakarietiška technika fronto sąlygomis ir dabar patys moko naujokus, kas žymiai pagreitina procesą.
Kas laukia ateityje ir ko tikėtis
Šis 425 milijonų dolerių paketas tikrai nėra paskutinis. Pentagonas turi dar apie 5 milijardus dolerių, skirtų Ukrainai remti, kuriuos gali panaudoti iki šių metų pabaigos. Tačiau po to situacija tampa neaiški – viskas priklausys nuo Kongreso sprendimų ir politinės situacijos po rinkimų. Kai kurie ekspertai prognozuoja, kad parama gali sumažėti, bet vargu ar bus visiškai nutraukta.
Ukrainai dabar svarbiausia maksimaliai efektyviai panaudoti gautą ginkluotę ir pademonstruoti konkrečius rezultatus fronte. Kuo geresnių rezultatų pasieks ukrainiečiai, tuo lengviau bus įtikinti vakarietiškus politikus ir visuomenę, kad parama nėra veltui. Artėjantys mėnesiai bus lemiami – tiek karo lauke, tiek politinėse sostinėse. Realybė tokia, kad Ukrainos pergalė ar bent jau sėkminga gynyba labai priklauso nuo to, ar Vakarai išlaikys vieningumą ir pasiryžimą remti ją ilgalaikėje perspektyvoje.