Dmitrijaus Peskovo pareiškimas apie Lietuvą kaip priešišką šalį atspindi ilgalaikę įtampą tarp Rusijos ir Baltijos šalių, kuri kilo po Sovietų Sąjungos žlugimo. Lietuva, Latvija ir Estija, būdamos NATO ir Europos Sąjungos narės, dažnai kritikuoja Rusijos veiksmus, ypač po 2014 metų Krymo aneksijos ir konflikto Rytų Ukrainoje. Šios šalys nuolat ragina stiprinti NATO buvimą regione, siekdamos užtikrinti savo saugumą.
Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys, aktyviai remia sankcijas Rusijai ir pasisako už demokratijos bei žmogaus teisių gynimą. Be to, Lietuva yra viena iš pagrindinių Ukrainos rėmėjų, tiekdama humanitarinę ir karinę pagalbą. Tai dar labiau didina įtampą su Rusija, kuri šiuos veiksmus laiko priešiškais.
Rusijos ir Lietuvos santykiai taip pat yra įtempti dėl istorinių priežasčių. Lietuva nuolat primena apie sovietinės okupacijos padarinius ir reikalauja kompensacijų už patirtą žalą. Tuo tarpu Rusija dažnai kaltina Lietuvą istorijos perrašymu ir rusofobija.
Nepaisant šių įtampų, Peskovo teiginys apie dialogo svarbą rodo, kad Rusija vis dar mato galimybę bendradarbiauti su Lietuva ir kitomis Baltijos šalimis, jei bus abipusis noras. Tačiau dabartinė geopolitinė situacija, įskaitant konfliktus Ukrainoje ir kitose posovietinėse šalyse, apsunkina šių santykių normalizavimą. Rusija, siekdama ginti savo interesus, dažnai naudoja ekonomines ir energetines priemones, taip pat informacinį karą, siekdama daryti įtaką Baltijos šalių politikai.