Netikras pavojus Panevėžio mokykloje: kaip vienas laiškas sukėlė didžiulį šurmulį
Panevėžyje kilo didžiulis šurmulys po to, kai viena mokytoja parašė laišką, kuriame išreiškė susirūpinimą dėl galimo incidento mokykloje. Laiške buvo nurodyta, kad mokykloje gali būti planuojamas pavojingas įvykis, todėl buvo imtasi skubių veiksmų situacijai išsiaiškinti.
Policija nedelsdama sureagavo į gautą informaciją ir pradėjo tyrimą. Buvo peržiūrėti mokyklos vaizdo įrašai, siekiant nustatyti, ar yra kokių nors įrodymų, patvirtinančių mokytojos nuogąstavimus. Taip pat buvo apklausti mokyklos darbuotojai ir mokiniai, siekiant surinkti daugiau informacijos apie galimą grėsmę.
Tyrimo eiga ir rezultatai
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, gavę pranešimą, per kelias valandas sutelkė pajėgas ir atliko išsamų tyrimą. Kaip Eltai patvirtino Panevėžio AVPK atstovas Darius Juozapavičius, buvo mobilizuota specialioji reagavimo grupė, kuri atliko mokyklos patalpų patikrinimą.
„Tokio pobūdžio pranešimus vertiname ypač rimtai, ypač po pastarųjų metų įvykių užsienio šalyse. Geriau imtis visų atsargumo priemonių, nei vėliau gailėtis neveikimo,” – teigė D. Juozapavičius.
Tyrimo metu paaiškėjo, kad mokytojos laiške išreikštas susirūpinimas buvo nepagrįstas. Policija patvirtino, kad jokio pavojaus mokyklos bendruomenei nėra, ir situacija buvo išspręsta be jokių incidentų. Nepaisant to, mokykla nusprendė sustiprinti saugumo priemones, siekiant užtikrinti mokinių ir darbuotojų saugumą ateityje.
Mokyklos reakcija ir priemonės
Mokyklos direktorė Janina Karvelienė informavo, kad po įvykio buvo sušauktas skubus pedagogų tarybos posėdis, kurio metu aptartos papildomos saugumo priemonės. Mokykloje nuspręsta įrengti papildomas vaizdo stebėjimo kameras, sustiprinti įėjimo kontrolę bei organizuoti mokymus mokytojams ir mokiniams, kaip elgtis krizinėse situacijose.
„Nors šį kartą pavojus nepasitvirtino, tai buvo rimta pamoka mums visiems. Saugumas – prioritetinė sritis, todėl nuo šiol dar atidžiau stebėsime situaciją ir skirsime daugiau dėmesio prevenciniam darbui,” – sakė J. Karvelienė.
Švietimo skyriaus vedėja Danutė Šimkevičienė patvirtino, kad panašūs mokymai bus organizuojami ir kitose Panevėžio miesto mokyklose. Pasak jos, 2023 metais Lietuvoje užfiksuota beveik 30 panašių pranešimų apie galimus incidentus mokyklose, tačiau dauguma jų nepasitvirtino.
Psichologinis aspektas
Psichologai pastebi, kad tokie įvykiai atspindi bendrą nerimo lygį visuomenėje. Vilniaus universiteto psichologijos profesorius dr. Antanas Kairys teigia, kad mokytojų jautrumas galimiems pavojams išaugo po pasaulyje nuskambėjusių tragiškų įvykių mokyklose.
„Mokytojai jaučia didžiulę atsakomybę už vaikų saugumą. Geriau pernelyg sureaguoti, nei nekreipti dėmesio į galimus pavojaus ženklus. Tačiau svarbu išlaikyti pusiausvyrą tarp budrumo ir nepagrįsto nerimo kėlimo,” – komentavo dr. A. Kairys.
Šis įvykis sukėlė diskusijas apie saugumo užtikrinimą mokyklose ir mokytojų bei tėvų atsakomybę pranešant apie galimas grėsmes. Nors šiuo atveju pavojus nebuvo realus, ekspertai pabrėžia, kad svarbu rimtai vertinti bet kokią informaciją apie galimus incidentus ir imtis atitinkamų veiksmų, siekiant užkirsti kelią galimoms nelaimėms.
Tarp panikos ir saugumo: kur brėžti ribą?
Panevėžio atvejis – ne pirmas ir tikrai ne paskutinis tokio pobūdžio įvykis Lietuvoje. Panašūs netikro pavojaus signalai kartais tampa savotišku „vilko atėjimo” sindromu – kai dažni netikri pranešimai gali sumažinti budrumą tikro pavojaus atveju.
Tačiau saugumo ekspertai vieningai sutinka – geriau vienas nereikalingas reagavimas, nei nereagavimas į realią grėsmę. Mokyklų bendruomenės dabar susiduria su sudėtingu iššūkiu: kaip išlaikyti budrumą nepaskleidžiant panikos ir kaip atpažinti tikrus pavojaus ženklus.
„Šis atvejis tapo savotišku testu mūsų reagavimo sistemai,” – teigia Panevėžio savivaldybės Civilinės saugos specialistas Rolandas Pukinskas. „Ir nors pavojus nepasitvirtino, galime pasidžiaugti, kad sistema suveikė sklandžiai – nuo pranešimo gavimo iki situacijos išsprendimo.”
Galbūt svarbiausia pamoka, kurią galime išmokti iš šio įvykio – tai nuolatinio dialogo tarp mokyklos, tėvų ir saugumo institucijų svarba. Tik bendromis pastangomis galime sukurti aplinką, kurioje vaikai jaustųsi saugūs, o suaugusieji – pasiruošę tinkamai reaguoti į bet kokias grėsmes – tiek realias, tiek įsivaizduojamas.