Buvęs Seimo narys Bartoševičius teisme pripažino kaltę dėl seksualinio nepilnamečių išnaudojimo
Buvęs Seimo narys Kristijonas Bartoševičius, kaltinamas seksualiniu nepilnamečių išnaudojimu, teisme pateikė neįprastą kalbą, kuri nustebino ne tik teismo dalyvius, bet ir prokurorą. Bartoševičius pripažino savo kaltę ir atsiprašė nukentėjusiųjų, teigdamas, kad gailisi dėl savo veiksmų. Jis pabrėžė, kad nori atgauti visuomenės pasitikėjimą ir siekti atleidimo.
Prokuroras, komentuodamas Bartoševičiaus kalbą, pažymėjo, kad tokie atvejai, kai kaltinamasis pripažįsta savo kaltę ir viešai atsiprašo, yra itin reti. Paprastai kaltinamieji linkę neigti savo kaltę arba tylėti. Prokuroras taip pat pabrėžė, kad Bartoševičiaus prisipažinimas gali turėti įtakos teismo sprendimui, tačiau galutinį nuosprendį lems teismas.
Teismo posėdžio metu buvo išklausyti ir nukentėjusiųjų liudijimai, kurie patvirtino kaltinimus. Teismas tęsia bylos nagrinėjimą, o galutinis sprendimas bus priimtas artimiausiu metu. Bartoševičiaus byla sulaukė didelio visuomenės dėmesio, nes ji atskleidžia jautrią ir opią problemą visuomenėje.
Politinė karjera ir nuopuolis
Kristijonas Bartoševičius į Lietuvos politinę areną įžengė 2016 metais, kai buvo išrinktas į Seimą vienmandatėje apygardoje. Iki skandalo jis buvo laikomas perspektyviu politiku, aktyviai dalyvavo keliose parlamentinėse komisijose, įskaitant Švietimo ir mokslo komitetą. Ironiškai, Bartoševičius ne kartą viešai pasisakė už griežtesnę vaikų apsaugos politiką, o 2018 m. netgi inicijavo įstatymo pataisas, skirtas sugriežtinti bausmes už nusikaltimus prieš nepilnamečius.
Politiko karjera nutrūko 2022 metų pabaigoje, kai žiniasklaidoje pasirodė pirmieji pranešimai apie galimą jo dalyvavimą nepilnamečių išnaudojimo schemoje. Tyrimas prasidėjo po to, kai vienos Vilniaus mokyklos socialinė pedagogė pranešė apie įtartinus ryšius tarp Bartoševičiaus ir kelių mokinių. Vėliau ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad politikas savo įtaka ir materialinėmis gėrybėmis viliojo paauglius.
Teisinės pasekmės ir visuomenės reakcija
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą, už seksualinius nusikaltimus prieš nepilnamečius numatytos itin griežtos bausmės – iki 12 metų laisvės atėmimo. Teisės ekspertai pastebi, kad Bartoševičiaus prisipažinimas gali sumažinti bausmę, tačiau atsižvelgiant į nusikaltimo pobūdį ir jo kaip visuomenės atstovo statusą, tikėtina, kad bausmė bus griežta.
Visuomenės reakcija į šį atvejį buvo nevienareikšmė. Dauguma žmonių išreiškė pasipiktinimą ir reikalavo griežtos bausmės, tačiau atsirado ir tokių, kurie kvestionavo kaltinimų patikimumą. Socialiniuose tinkluose pasipylė komentarai, smerkiantys ne tik patį Bartoševičių, bet ir sistemą, kuri, anot kritikų, nepakankamai apsaugo vaikus nuo galimų išnaudotojų.
Psichologai pabrėžia, kad tokiose bylose ypač svarbu užtikrinti nukentėjusiųjų psichologinę gerovę. Lietuvoje veikia specializuotos pagalbos centrai, teikiantys paramą seksualinę prievartą patyrusiems nepilnamečiams, tačiau ekspertai teigia, kad tokių paslaugų vis dar trūksta, ypač mažesniuose miestuose.
Tamsi statistika ir šešėlyje slypinčios aukos
Remiantis Lietuvos policijos departamento duomenimis, kasmet šalyje užregistruojama apie 150-200 seksualinio pobūdžio nusikaltimų prieš nepilnamečius, tačiau tikrasis skaičius gali būti kur kas didesnis. Europolo duomenimis, apie 80% seksualinio išnaudojimo atvejų lieka nepranešti dėl aukų baimės, gėdos ar nepasitikėjimo teisėsauga.
Bartoševičiaus byla tapo savotišku katalizatoriumi platesnei diskusijai apie vaikų apsaugą Lietuvoje. Vaikų teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė neseniai pabrėžė būtinybę stiprinti prevencines priemones ir gerinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą tokių nusikaltimų prevencijai.
Kai griūna pasitikėjimo sienos
Bartoševičiaus byla atskleidžia gilesnę problematiką – kaip visuomenė reaguoja į valdžios atstovų nusižengimus ir kokį poveikį tai turi pasitikėjimui institucijomis. Politikų nusikaltimai, ypač nukreipti prieš pažeidžiamiausius visuomenės narius, sukelia ne tik pasipiktinimą, bet ir gilina nepasitikėjimo prarajas.
Psichologai pastebi, kad tokios bylos palieka ilgalaikius randus ne tik tiesioginėms aukoms, bet ir visuomenės sąmonėje. Paradoksalu, bet Bartoševičiaus viešas prisipažinimas, nors ir neįprastas tokio pobūdžio bylose, gali tapti pirmuoju žingsniu ilgame gijimo procese – tiek aukoms, tiek visuomenei.
Kaip sakė vienas nukentėjusiųjų advokatas: „Šiandien ne tik teisiamas vienas žmogus – šiandien mes kaip visuomenė sprendžiame, kiek rimtai žiūrime į pažeidžiamiausių narių apsaugą.” Bartoševičiaus byla, nepriklausomai nuo jos baigties, jau tapo skaudžiu priminimu, kad net ir aukščiausiuose valdžios sluoksniuose slepiasi šešėliai, o tikrasis teisingumas prasideda nuo drąsos juos atskleisti.