Verslininkas Mockus reikalauja atsakomybės už neteisėtą kalinimą
Po neseniai priimto teismo sprendimo, verslininkas Darius Mockus viešai pareikalavo, kad būtų prisiimta atsakomybė už netinkamą elgesį su juo kalėjime. Jis teigia, kad kalėjimų tarnybos vadovai turėtų atsakyti už jų veiksmus, kurie, anot jo, pažeidė jo teises.
Mockus pabrėžia, kad teismo sprendimas patvirtino, jog jo laikymas kalėjime buvo neteisėtas, ir dabar jis siekia, kad atsakingi asmenys būtų patraukti atsakomybėn. Verslininkas taip pat nurodo, kad šis atvejis atskleidžia sistemines problemas kalėjimų sistemoje, kurias būtina spręsti siekiant užtikrinti teisingumą ir žmogaus teisių apsaugą. Jis ragina imtis veiksmų, kad panašios situacijos nepasikartotų ateityje.
Teismo sprendimo detalės
Vilniaus apygardos teismas šių metų pradžioje priėmė sprendimą, kuriuo pripažino, kad Mockaus laikymas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo neteisėtas. Teismas nustatė, kad verslininkui nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos, pažeista jo teisė į privatumą bei orumą.
Mockus, koncerno „MG Baltic” prezidentas, buvo sulaikytas 2018 metais politinės korupcijos byloje. Tačiau vėliau jo atžvilgiu taikytas kardomasis kalinimas buvo pripažintas neproporcingu, o sąlygos, kuriomis jis buvo laikomas, neatitiko tarptautinių standartų.
Sisteminės problemos Lietuvos įkalinimo įstaigose
Mockaus atvejis nėra pavienis. Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) jau ne kartą yra priėmęs sprendimus prieš Lietuvą dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Vien per pastaruosius penkerius metus EŽTT priteisė kompensacijas daugiau nei 30 Lietuvos kalinių.
„Mano atveju teismas aiškiai nurodė, kad buvo pažeistos pagrindinės žmogaus teisės. Tačiau kyla klausimas – kiek dar žmonių kenčia panašiose sąlygose?” – sako Mockus.
Kalėjimų departamento duomenimis, Lietuvos įkalinimo įstaigose šiuo metu kalinčių asmenų skaičius siekia apie 6000, o infrastruktūra daugelyje įstaigų yra pasenusi ir neatitinka šiuolaikinių standartų.
Teisinės pasekmės ir reikalavimai
Mockus jau pateikė ieškinį dėl žalos atlyginimo, reikalaudamas ne tik finansinės kompensacijos, bet ir asmeninės atsakomybės iš konkrečių pareigūnų. Jo advokatai teigia, kad sprendimas dėl neteisėto kalinimo atveria kelią ne tik civilinei, bet potencialiai ir baudžiamajai atsakomybei.
„Negalima leisti, kad sistema veiktų taip, jog pažeidus žmogaus teises niekas neatsako asmeniškai. Kai kalbame apie laisvės atėmimą, kalbame apie vieną svarbiausių žmogaus teisių, todėl atsakomybė turi būti adekvati,” – teigia Mockaus advokatas.
Teisingumo ministerija kol kas susilaiko nuo išsamesnių komentarų, tačiau nurodė, kad įkalinimo įstaigų reforma yra vienas iš prioritetų, kuriam skiriamas dėmesys.
Tamsus kalėjimų sistemos veidas
Mockaus atvejis išryškina gilesnes Lietuvos bausmių vykdymo sistemos problemas. Nepaisant to, kad per pastaruosius metus buvo investuota į naujų pataisos namų statybą, daugelis įkalinimo įstaigų vis dar veikia sovietinės eros pastatuose, kuriuose sunku užtikrinti žmogaus teises atitinkančias sąlygas.
Žmogaus teisių stebėsenos instituto duomenimis, Lietuvos įkalinimo įstaigose dažnai trūksta erdvės, privatumo, tinkamos ventiliacijos, o kalinių sveikatos priežiūra išlieka probleminė sritis. Ypač opūs klausimai kyla dėl psichologinės pagalbos prieinamumo ir kokybės.
Mockaus atvejis tapo savotišku katalizatoriumi, atkreipusiu visuomenės dėmesį į šias problemas. Žmogaus teisių aktyvistai tikisi, kad šis precedentas paskatins sisteminius pokyčius, o ne tik pavienių atvejų sprendimą.
Teisingumo šešėlyje
Darius Mockus, nors ir būdamas kontroversiškas verslininkas, šiandien tapo simboliu kovoje už teisingesnę bausmių vykdymo sistemą. Jo byla primena, kad net įtariamieji turi neatimamas teises, kurių valstybė negali ignoruoti.
Kalbant apie sisteminius pokyčius, svarbu ne tik modernizuoti patalpas, bet ir keisti požiūrį į kalinių teises. Bausmės vykdymas neturėtų tapti papildomu baudimu per netinkamas sąlygas. Kaip sakė vienas teisės filosofas, „visuomenės civilizuotumo lygį geriausiai parodo tai, kaip ji elgiasi su pažeidžiamiausiais savo nariais, įskaitant ir nusikaltėlius.”
Mockaus byla – ne tik asmeninė kova už teisingumą, bet ir veidrodis, atspindintis mūsų teisinės sistemos brandą. Kol kas šis atspindys rodo, kad kelias iki tikrai europietiškos bausmių vykdymo sistemos dar ilgas, tačiau kiekvienas teismo sprendimas, pripažįstantis pažeidimus, yra žingsnis teisinga kryptimi.