Pabradės tragedija: ką atskleidė gaisro tyrimas ir kokių pokyčių reikia?
Pabradėje įvykusi tragedija, kai per gaisrą žuvo žmonės, sukėlė daug diskusijų apie galimas priežastis ir klaidas, kurios galėjo lemti tokį skaudų įvykį. Ekspertai ir vietos gyventojai atkreipia dėmesį į vieną esminę galimą klaidą – priešgaisrinės saugos taisyklių nesilaikymą arba jų nepaisymą.
Viena iš pagrindinių problemų, kuri buvo iškelta, yra netinkamas pastatų priešgaisrinės saugos įrenginių veikimas arba jų nebuvimas. Tai apima dūmų detektorius, gesintuvus ir evakuacijos planus, kurie turėtų būti privalomi visuose gyvenamuosiuose pastatuose. Be to, dažnai pastebima, kad gyventojai nėra tinkamai informuoti apie tai, kaip elgtis gaisro atveju, o tai gali lemti paniką ir netinkamus veiksmus.
Gaisro detalės ir pirminės išvados
Kaip pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, gaisras Pabradėje kilo 2023 m. spalio mėnesį daugiabučiame name, kuriame gyveno apie 30 žmonių. Tragedijos metu žuvo 4 asmenys, tarp jų – vienas vaikas. Dar 7 žmonės buvo sužeisti, 3 iš jų – sunkiai.
Pirminiais duomenimis, gaisras prasidėjo pirmajame aukšte esančiame bute apie 2 val. nakties, kai dauguma gyventojų miegojo. Ugnis greitai išplito laiptine į viršutinius aukštus, o dūmai užblokavo pagrindinį evakuacijos kelią. Kaip vėliau nustatė ekspertai, name neveikė dūmų detektoriai, o evakuacijos planai buvo pasenę ir neatitiko dabartinių reikalavimų.
Senų pastatų infrastruktūros problemos
Kitas svarbus aspektas yra pastatų konstrukcijos ir medžiagos, kurios gali būti neatsparios ugniai arba netgi prisidėti prie jos plitimo. Tai ypač aktualu senesniems pastatams, kurie galbūt nebuvo atnaujinti pagal šiuolaikinius saugos standartus.
Pabradėje nukentėjęs pastatas buvo statytas 1970-aisiais, sovietiniu laikotarpiu, kai priešgaisrinės saugos reikalavimai buvo žymiai žemesni nei dabar. Pasak Lietuvos statybos inžinierių asociacijos, Lietuvoje vis dar yra apie 35 000 daugiabučių, pastatytų iki 1990 metų, kuriuose gyvena apie 60% šalies gyventojų. Daugelyje šių pastatų:
- Elektros instaliacija yra pasenusi ir nesaugi
- Trūksta automatinių gaisro gesinimo sistemų
- Evakuacijos keliai neatitinka šiuolaikinių standartų
- Nėra įrengti arba neveikia dūmų detektoriai
Teisinė bazė ir jos įgyvendinimo spragos
Nors Lietuvoje priešgaisrinės saugos taisyklės yra pakankamai griežtos, jų įgyvendinimas ir kontrolė dažnai šlubuoja. Pagal galiojančius teisės aktus, nuo 2018 m. gegužės 1 d. visi gyvenamieji būstai privalo turėti dūmų detektorius, tačiau, kaip rodo statistika, tik apie 40% namų ūkių juos iš tikrųjų turi.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, per 2022 metus Lietuvoje kilo 9 783 gaisrai, kuriuose žuvo 102 žmonės. Daugiau nei 70% šių gaisrų kilo būtent gyvenamuosiuose namuose. Ekspertai pabrėžia, kad dauguma mirčių įvyksta ne dėl tiesioginės ugnies poveikio, o dėl apsinuodijimo dūmais, kurio būtų galima išvengti, jei veiktų dūmų detektoriai.
Kas keičiasi po tragedijos?
Vietos valdžia ir atsakingos institucijos raginamos imtis skubių veiksmų, siekiant užtikrinti, kad tokios tragedijos nepasikartotų. Tai apima griežtesnę kontrolę ir reguliavimą, taip pat visuomenės švietimą apie priešgaisrinę saugą. Tikimasi, kad šios priemonės padės užkirsti kelią panašioms nelaimėms ateityje ir užtikrins gyventojų saugumą.
Po Pabradės tragedijos Vidaus reikalų ministerija inicijavo nacionalinę priešgaisrinės saugos patikrų kampaniją, kurios metu per tris mėnesius planuojama patikrinti bent 10 000 daugiabučių visoje Lietuvoje. Taip pat numatoma skirti papildomą finansavimą savivaldybėms, kad jos galėtų įrengti dūmų detektorius socialiai pažeidžiamų gyventojų būstuose.
Savivaldybių asociacija pasiūlė įtraukti priešgaisrinės saugos priemonių įrengimą į daugiabučių renovacijos programą, kas leistų efektyviau spręsti senos infrastruktūros problemas.
Gyvybės kaina: ko mokė Pabradė
Pabradės tragedija – skaudus priminimas, kad priešgaisrinė sauga nėra vien tik formalumas ar biurokratinė kliūtis. Tai yra gyvybiškai svarbus aspektas, kurio ignoravimas gali kainuoti žmonių gyvybes. Kaip rodo statistika, dauguma gaisrų kyla dėl žmogiškojo faktoriaus – neatsargumo, aplaidumo ar tiesiog nežinojimo.
Ugniagesiai pabrėžia, kad kiekvienas gyventojas turėtų žinoti pagrindinius saugos principus: kaip elgtis kilus gaisrui, kaip naudotis gesintuvais, kaip saugiai evakuotis. Tačiau ne mažiau svarbu, kad valstybė ir savivaldybės užtikrintų tinkamą infrastruktūrą ir kontrolę.
Pabradės tragedija turi tapti ne tik skaudžia pamoka, bet ir postūmiu realiems pokyčiams – nuo įstatymų tobulinimo iki kiekvieno piliečio sąmoningumo ugdymo. Juk gaisro prevencija – tai ne tik dūmų detektorius ant lubų, bet ir atsakomybė, kurią prisiimame vieni už kitus.