Seimo narys Remigijus Žemaitaitis, žinomas dėl savo aktyvios politinės veiklos ir dažnai kontraversiškų pasisakymų, neseniai išreiškė savo nusivylimą po Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimo, kurį jis laiko politiškai motyvuotu. Šis sprendimas, pasak Žemaitaičio, yra nukreiptas prieš jį asmeniškai, o tai kelia susirūpinimą dėl demokratijos ir žodžio laisvės būklės Lietuvoje.
Žemaitaitis, kuris yra buvęs partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas, pastaruoju metu dažnai atsiduria žiniasklaidos dėmesio centre dėl savo kritiškų pasisakymų apie vyriausybės politiką ir sprendimus. Jis teigia, kad VGT sprendimas yra dalis platesnės tendencijos, kai politiniai oponentai bando nutildyti kritikus ir suvaržyti jų veiklą.
Be to, Žemaitaitis išreiškė susirūpinimą dėl to, kaip šis sprendimas gali paveikti jo politinę karjerą ir reputaciją. Jis pabrėžė, kad tokie veiksmai gali turėti ilgalaikių pasekmių ne tik jam asmeniškai, bet ir visai politinei sistemai, jei bus toleruojami. Nepaisant to, jis tvirtai pasiryžęs nepasiduoti ir toliau kovoti už savo teises bei tiesą.
Žemaitaitis taip pat sulaukė paramos iš kai kurių kolegų politikų ir visuomenės narių, kurie dalijasi jo susirūpinimu dėl demokratijos būklės šalyje. Jie ragina valdžios institucijas užtikrinti, kad politiniai sprendimai būtų priimami skaidriai ir nešališkai, o žodžio laisvė būtų gerbiama kaip viena iš pagrindinių demokratijos vertybių.
Ši situacija atkreipė dėmesį į platesnę diskusiją apie politinę kultūrą Lietuvoje ir tai, kaip valdžios institucijos turėtų elgtis su kritika bei opozicija. Žemaitaičio atvejis gali tapti svarbiu precedentu, kuris nulems, kaip ateityje bus sprendžiami panašūs konfliktai tarp politikų ir valdžios institucijų.