Politikas, negavęs vietos tėvui slaugos namuose, susikivirčijo su įstaigos direktore
Šis incidentas įvyko, kai politikas bandė užtikrinti savo tėvui vietą slaugos namuose, tačiau susidūrė su sunkumais. Direktorei atsisakius suteikti vietą, politikas ėmė reikšti nepasitenkinimą ir kaltinimus.
Kaip patvirtino keli įvykio liudininkai, konfliktas įvyko praėjusį penktadienį, kai Seimo narys Tomas K. (pavardė redakcijai žinoma) atvyko į „Saulėlydžio” slaugos namus ir pareikalavo nedelsiant priimti jo 83 metų tėvą. Pasak įstaigos darbuotojų, politikas elgėsi agresyviai ir grasino „paskambinti kam reikia”, jei jo reikalavimas nebus patenkintas.
„Jis tiesiog įsiveržė į mano kabinetą ir pradėjo reikalauti ypatingų sąlygų. Kai paaiškinau, kad turime 37 žmonių eilę ir negalime išskirti jo tėvo, jis pradėjo grasinti”, – teigė slaugos namų direktorė Janina Petraitienė.
Sisteminės problemos
Šis konfliktas atkreipė visuomenės dėmesį į slaugos namų vietų trūkumą ir iškėlė klausimus dėl skaidrumo ir sąžiningumo priimant sprendimus dėl vietų paskirstymo.
Lietuvoje šiuo metu veikia 104 ilgalaikės globos įstaigos pagyvenusiems žmonėms, tačiau tai nepakankamas skaičius augančiam vyresnio amžiaus žmonių poreikiui. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, eilėse į valstybines slaugos įstaigas šiuo metu laukia daugiau nei 1200 žmonių, o vidutinis laukimo laikas siekia nuo 8 mėnesių iki 2 metų.
Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos prezidentė Kristina Mišinienė pabrėžia, kad problema yra kompleksinė: „Turime ne tik vietų trūkumą, bet ir finansavimo, personalo bei infrastruktūros problemas. Kai kurie politikai mano, kad jų statusas suteikia jiems privilegijų, tačiau socialinės paslaugos turėtų būti prieinamos visiems vienodomis sąlygomis.”
Skirtingos pozicijos
Tuo tarpu slaugos namų direktorė teigia, kad visos vietos yra užimtos ir sprendimai priimami pagal nustatytą tvarką.
„Mes turime griežtą eilės sistemą, kuri yra vieša ir skaidri. Niekas negali jos apeiti – nei politikai, nei kiti įtakingi asmenys”, – pabrėžė J. Petraitienė.
Politikas Tomas K. savo ruožtu teigia, kad jo veiksmus išprovokavo „biurokratinis abejingumas”. „Mano tėvas serga Alzheimerio liga, jo būklė sparčiai blogėja. Mes laukiame eilėje jau 10 mėnesių, o per tą laiką mačiau, kaip į slaugos namus patenka žmonės, kurie į eilę užsirašė vėliau”, – aiškino jis žurnalistams.
Politiko teigimu, jis tik prašė peržiūrėti dokumentus ir įvertinti jo tėvo situaciją kaip ypatingą atvejį, tačiau nereikalavo apeiti eilės.
Kai sistema braška: ką daryti pagyvenusių žmonių artimiesiems?
Šis atvejis dar kartą parodė, kaip svarbu užtikrinti tinkamą ir skaidrų socialinių paslaugų teikimą. Ekspertai pabrėžia, kad Lietuva atsilieka nuo Vakarų Europos šalių, kur slaugos paslaugų infrastruktūra yra labiau išvystyta. Pavyzdžiui, Danijoje 1000 gyventojų tenka 8,3 slaugos namų vietos, Švedijoje – 7,8, o Lietuvoje vos 4,2.
Nevyriausybinių organizacijų atstovai siūlo plėsti alternatyvias paslaugas – dienos centrus, mobilias slaugos komandas ir finansinę paramą šeimoms, prižiūrinčioms savo artimuosius namuose. Tačiau kol sistema nebus iš esmės pertvarkyta, įtampa tarp paslaugų teikėjų ir jų ieškančių žmonių išliks.
Galiausiai, šis konfliktas tarp politiko ir slaugos namų direktorės yra tik ledkalnio viršūnė, atspindinti gilesnę problemą – visuomenės senėjimą ir nepakankamą pasirengimą užtikrinti orų gyvenimą vyresnio amžiaus žmonėms. Ir nors politiko elgesys kelia etinių klausimų, jis bent jau atkreipė dėmesį į problemą, su kuria tyliai susiduria tūkstančiai Lietuvos šeimų.