Lietuvos draugystės ryšiai tarptautinėje arenoje: iššūkiai ir galimybės
Lietuva, kaip ir daugelis kitų šalių, nuolat susiduria su iššūkiais tarptautinėje arenoje, siekdama išlaikyti ir stiprinti savo draugystės ryšius su kitomis valstybėmis. Šiandienos geopolitinė situacija reikalauja nuolatinio diplomatijos ir strateginio mąstymo, kad būtų užtikrintas šalies saugumas ir gerovė.
Lietuvos užsienio politika tradiciškai orientuota į glaudžius ryšius su Europos Sąjungos ir NATO šalimis. Šios organizacijos yra pagrindiniai Lietuvos saugumo garantai, todėl jų parama ir bendradarbiavimas yra esminiai. Tačiau pastaraisiais metais matome, kad geopolitiniai pokyčiai ir nauji iššūkiai reikalauja peržiūrėti ir atnaujinti draugystės ir partnerystės strategijas.
Tikrų draugų paieškos tarptautinėje politikoje
Vienas iš svarbiausių klausimų yra, ar Lietuva turi tikrų draugų tarptautinėje arenoje. Tikri draugai yra tie, kurie ne tik dalijasi bendromis vertybėmis, bet ir yra pasirengę padėti krizės metu. Pastaruoju metu matome, kad kai kurios šalys, kurios anksčiau buvo laikomos artimomis sąjungininkėmis, gali keisti savo pozicijas dėl įvairių priežasčių, tokių kaip ekonominiai interesai ar vidaus politika.
Istoriškai Lenkija buvo viena iš artimiausių Lietuvos partnerių, ypač saugumo klausimais. Nors santykiai kartais būdavo įtempti dėl istorinių priežasčių ir tautinių mažumų klausimų, bendras požiūris į Rusijos keliamą grėsmę ir NATO svarbą sukūrė tvirtą partnerystę. 2023 metais Lenkija ir Lietuva pasirašė keletą naujų gynybos bendradarbiavimo susitarimų, ypač susijusių su Suvalkų koridoriaus apsauga.
Šiaurės šalys, ypač Švedija ir Suomija, taip pat tapo vis svarbesnėmis Lietuvos partnerėmis. Šių šalių įstojimas į NATO 2023 metais sustiprino Baltijos jūros regiono saugumą. Švedija aktyviai dalyvauja Baltijos oro policijos misijoje, o Suomija dalijasi savo patirtimi hibridinių grėsmių atpažinimo ir neutralizavimo srityje.
Diplomatijos diversifikavimas
Lietuvos diplomatija turi būti pasirengusi greitai reaguoti į tokius pokyčius ir ieškoti naujų partnerių, kurie galėtų užtikrinti ilgalaikį bendradarbiavimą. Tai gali reikšti glaudesnius ryšius su kitomis Baltijos šalimis, Skandinavija ar net tolimomis valstybėmis, kurios dalijasi panašiomis vertybėmis ir interesais.
Pastaraisiais metais Lietuva aktyviai plėtoja santykius su Taivanu, nepaisant Kinijos spaudimo. 2021 m. atidarytas Taivano atstovybės biuras Vilniuje sukėlė diplomatinę įtampą su Pekinu, tačiau sustiprino ryšius su demokratinėmis Indijos-Ramiojo vandenyno regiono valstybėmis. Taivanas investavo į Lietuvos puslaidininkių pramonę, o 2022-2023 m. dvišalė prekyba išaugo 23%, nepaisant Kinijos taikomų ekonominių apribojimų.
Ukraina tapo ypač svarbia Lietuvos partnere po Rusijos plataus masto invazijos 2022 m. Lietuva yra viena didžiausių Ukrainos rėmėjų, skaičiuojant pagal BVP dalį, skirtą karinei ir humanitarinei pagalbai. Nuo 2022 m. Lietuva Ukrainai perdavė karinės įrangos už daugiau nei 465 mln. eurų, įskaitant priešlėktuvinius ginklus, šarvuočius ir amuniciją.
Ekonominės diplomatijos svarba
Be to, svarbu nepamiršti ir ekonominių ryšių stiprinimo. Ekonominė diplomatija gali būti galingas įrankis, padedantis užmegzti ir palaikyti draugystės ryšius. Investicijos, prekybos susitarimai ir bendri projektai gali sukurti tvirtą pagrindą ilgalaikiam bendradarbiavimui.
Lietuvos eksportas 2022 metais pasiekė rekordinį 44,5 mlrd. eurų lygį, o pagrindinėmis eksporto kryptimis išliko ES šalys (65% viso eksporto). Tačiau pastebimas ir eksporto diversifikavimas – prekyba su JAV išaugo 28%, o su Japonija – 17%. Lietuvos įmonės aktyviai ieško naujų rinkų Pietryčių Azijoje ir Vidurio Rytuose.
Energetikos sektoriuje Lietuva tapo mažiau priklausoma nuo tradicinių tiekėjų. Klaipėdos SGD terminalas leido diversifikuoti dujų tiekimą, o elektros jungtys su Švedija („NordBalt”) ir Lenkija („LitPol Link”) integruoja Lietuvos elektros sistemą į Europos tinklus. 2025 metais planuojamas Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimas su kontinentinės Europos tinklais dar labiau sumažins energetinę priklausomybę nuo Rusijos.
Galiausiai, Lietuva turi išlaikyti savo vertybes ir principus, net jei tai kartais reiškia sudėtingus sprendimus tarptautinėje arenoje. Tikri draugai yra tie, kurie gerbia ir palaiko vieni kitų vertybes, net jei tai kartais reiškia nesutarimus ar iššūkius.
Diplomatijos kompasas besikeičiančiame pasaulyje
Lietuva, nors ir nedidelė valstybė, per pastaruosius metus įrodė, kad gali būti principinga ir turėti stiprų balsą tarptautinėje arenoje. Mūsų šalies pozicija Baltarusijos krizės, Rusijos agresijos Ukrainoje ir Kinijos spaudimo klausimais parodė, kad vertybėmis grįsta užsienio politika gali būti efektyvi net ir sudėtingomis aplinkybėmis. Tačiau kartu matome, kad tarptautinėje politikoje nėra amžinų draugų – yra tik amžini interesai. Todėl Lietuva turi nuolat investuoti į diplomatines pastangas, stiprinti esamas sąjungas ir kurti naujas partnerystes, paremtas ne tik bendrais saugumo interesais, bet ir ekonomine nauda bei vertybių bendrumu. Tik taip galėsime užtikrinti, kad ateities iššūkių akivaizdoje turėsime patikimų partnerių, kurie stovės greta mūsų, kai to labiausiai reikės.