Baltijos jūra – tai ne tik mėgstama turistų atostogų vieta ir svarbus prekybos kelias, bet ir viena strategiškai svarbiausių Europos vandenų erdvių. Pastaraisiais metais šis regionas vėl tapo didelio tarptautinio dėmesio objektu, ypač kai kalbama apie karinę veiklą. Viena iš labiausiai neramumą keliančių temų – povandeninių laivų, galinčių gabenti branduolinius ginklus, buvimas šiose santykinai sekliose ir ribotose vandenų erdvėse.
Kodėl Baltijos jūra tokia svarbi strategiškai
Baltijos jūra nėra kokia nors atsitiktinė vandens telkinio dėmė žemėlapyje. Tai uždara jūra, kurios pakrantėse įsikūrusios devynios valstybės, tarp jų trys NATO narės Baltijos šalys – Lietuva, Latvija ir Estija. Čia susikerta ekonominiai interesai, prekybos maršrutai ir, svarbiausia, geopolitiniai įtampos taškai tarp Vakarų ir Rusijos.
Jūros gylis vidutiniškai siekia vos 55 metrus, o kai kuriose vietose – dar mažiau. Tai reiškia, kad povandeniniams laivams čia veikti gerokai sudėtingiau nei atvirame vandenyne. Tačiau būtent dėl šios priežasties bet kokia povandeninė veikla čia tampa ypač jautria tema. Kiekvienas judėjimas gali būti lengviau aptinkamas, o bet kokia incidento tikimybė kelia didesnį nerimą.
Rusijos povandeniniai pajėgumai regione
Rusija niekada neslėpė savo ambicijų Baltijos jūroje. Kaliningrado sritis – tai Rusijos eksklavavas, apsuptas NATO šalių, kuris veikia kaip svarbus karinis bastionas. Būtent iš čia ir Sankt Peterburgo Rusijos Baltijos laivynas vykdo savo operacijas, įskaitant ir povandeninių laivų patruliavimą.
Rusijos karinė doktrina aiškiai numato branduolinių ginklų naudojimą kaip atgrasomąją priemonę. Nors oficialiai Maskva retai atskleidžia konkrečią informaciją apie savo povandeninių laivų dislokaciją ar ginkluotę, žvalgybos duomenys ir nepriklausomi ekspertai patvirtina, kad Baltijos jūroje reguliariai patruliuoja povandeniniai laivai, kurie teoriškai gali būti ginkluoti ir branduolinėmis galvutėmis.
Ypač didelio susirūpinimo kelia naujausios kartos povandeniniai laivai projekto 636.3 „Varšiuvianka”, kurie pasižymi labai tylia eiga ir gali nešti sparnuotąsias raketas „Kalibr”. Nors šios raketos dažniausiai naudojamos su konvencinėmis kovinėmis galvutėmis, jos techniškai gali būti pritaikytos ir branduoliniams užtaisams.
NATO atsakas ir stebėjimo sistemos
NATO šalys nelieka nuošalyje. Pastarąjį dešimtmetį aljanso narės žymiai sustiprino savo pajėgumus Baltijos regione. Tai apima ne tik oro ir sausumos pajėgas, bet ir jūrų stebėjimo sistemas, kurios skirtos aptikti ir sekti bet kokią įtartiną povandeninę veiklą.
Švedija ir Suomija, kurios neseniai tapo NATO narėmis, turi ilgametę patirtį sekant Rusijos povandeninių laivų veiklą. Švedai ypač gerai prisimena 1981 metų incidentą, kai sovietų povandeninis laivas U-137 užplaukė ant seklumos netoli jų karinės bazės. Tas įvykis tapo simboliu to, kaip rimtai reikia žiūrėti į povandeninę grėsmę.
Šiandien Baltijos jūroje veikia sudėtinga hidroakustinių daviklių sistema, kuri leidžia stebėti povandeninių laivų judėjimą. Nors tikslūs šių sistemų pajėgumai yra slapti, žinoma, kad jos nuolat tobulinamos ir modernizuojamos, atsižvelgiant į naujausias technologijas.
Branduolinio konflikto rizika ir eskalavimo pavojai
Branduolinių ginklų buvimas tokioje mažoje ir strategiškai svarbioje erdvėje kaip Baltijos jūra kelia rimtų klausimų. Bet kokia nesusipratimo ar netikėto incidento situacija gali greitai eskaluoti į krizę. Kai abi pusės turi branduolinius pajėgumus ir veikia artimoje erdvėje, reakcijos laikas tampa kritiškai trumpas.
Ekspertai įspėja, kad didžiausia rizika slypi ne tiek tyčiniame branduolinio ginklo panaudojime, kiek atsitiktiniame incidente ar klaidingame signalų interpretavime. Pavyzdžiui, jei vienos šalies povandeninis laivas būtų klaidingai identifikuotas kaip grėsmė, atsakomosios priemonės galėtų būti panaudotos iš karto, nepaliekant laiko diplomatiniams sprendimams.
Tarptautinė teisė ir pilkosios zonos
Tarptautinė jūrų teisė leidžia povandeniniams laivams plaukti tarptautiniuose vandenyse, tačiau jie turi plaukti paviršiuje ir rodyti savo vėliavą. Tačiau realybėje šios taisyklės dažnai ignoruojamos, ypač kai kalbama apie karines operacijas. Povandeniniai laivai savo prigimtimi veikia slapčia, ir būtent ši slaptumo užuolaida sukuria daugiausiai įtampos.
Baltijos šalių išskirtinės ekonominės zonos ir teritoriniai vandenys yra gana riboti, tačiau bet kokia neteisėta veikla juose laikoma rimtu suverenitetų pažeidimu. Problema ta, kad įrodyti povandeninio laivo buvimą po vandeniu ir nustatyti jo priklausomybę yra labai sudėtinga, nebent jis būtų priverstas išplaukti į paviršių.
Civilių infrastruktūros pažeidžiamumas
2022 metų rudenį įvykę Nord Stream dujotiekių sprogimai parodė, kaip pažeidžiama yra povandeninė infrastruktūra Baltijos jūroje. Nors iki šiol nėra oficialiai patvirtinta, kas buvo atsakingas už šiuos sprogimus, incidentas aiškiai parodė, kad povandeninė veikla gali turėti tiesioginių pasekmių civilinei infrastruktūrai.
Baltijos jūros dugne yra daugybė svarbių komunikacijų kabelių, elektros perdavimo linijų ir dujotiekių. Visi jie yra potencialiai pažeidžiami tiek tyčinių sabotažo aktų, tiek atsitiktinių incidentų metu. Povandeninis laivas, turintis branduolinius ginklus, teoriškai galėtų būti naudojamas ne tik kariniais tikslais, bet ir kaip įrankis hibridiniam karui vesti.
Ką tai reiškia Lietuvai ir regiono saugumui
Lietuvai, kaip Baltijos jūros pakrantės valstybei ir NATO narei, ši situacija turi tiesioginę reikšmę. Nors mūsų šalis neturi savo povandeninių laivų ar didelių jūrų pajėgumų, mes esame priklausomi nuo aljanso kolektyvinės gynybos garantijų ir bendradarbiavimo su partneriais.
Praktiškai tai reiškia, kad Lietuva turi investuoti į jūrų stebėjimo pajėgumus, dalytis žvalgybos informacija su sąjungininkais ir aktyviai dalyvauti NATO jūrų operacijose regione. Klaipėdos uostas ir jūrų keliai į jį yra gyvybiškai svarbūs mūsų ekonomikai, todėl jų apsauga turi būti prioritetas.
Be to, visuomenė turi būti informuota apie realias grėsmes, tačiau be nereikalingo panikos kėlimo. Svarbu suprasti, kad branduolinių ginklų buvimas Baltijos jūroje yra realybė, su kuria reikia mokėti gyventi, tuo pačiu imantis visų įmanomų priemonių rizikai mažinti.
Kaip gyvename su šia realybe toliau
Situacija Baltijos jūroje nėra nauja – įtampa čia egzistuoja dešimtmečius. Tačiau pastarųjų metų įvykiai, ypač Rusijos agresija prieš Ukrainą, parodė, kad negalime leistis į iliuzijas dėl saugumo. Povandeniniai laivai su branduoliniais ginklais yra realybė, su kuria regiono šalys susiduria kasdien.
Svarbiausias dalykas – išlaikyti blaivų požiūrį. Tai reiškia stiprinti gynybos pajėgumus, gerinti stebėjimo sistemas, plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą, bet tuo pačiu išlaikyti diplomatinius kanalus atvirus. Istorija rodo, kad net šaltojo karo laikais, kai įtampa buvo dar didesnė, buvo įmanoma išvengti katastrofos būtent dėl to, kad egzistavo komunikacijos mechanizmai.
Baltijos jūra ir toliau liks strategiškai svarbia erdve, kur susikerta skirtingų valstybių interesai. Mūsų, kaip regiono gyventojų, atsakomybė – užtikrinti, kad ši erdvė būtų naudojama taikiai, o bet kokie konfliktai būtų sprendžiami politinėmis, o ne karinėmis priemonėmis. Tačiau tam reikia ne tik geros valios, bet ir realių pajėgumų atgrasyti potencialią agresiją.